Didelė kaina negarantavo sklandaus proceso
Pažibų kaimo gyventojas 84 metų Petras Petrauskas savo seserį Oną, sulaukusią 93 metų, į amžinybę išlydėjo liepos viduryje.
Jie augo šešiese – 5 broliai ir sesuo, o dabar iš gausios šeimynos beliko jis vienas.
Sesuo iki mirties gyveno Panevėžyje, o laidojama buvo Naujamiesčio kapinėse, nes ten prieš keliolika metų atgulė jos sutuoktinis.
Į laidotuves iš užsienio parvažiavo velionės sūnus, jis su kitais artimaisiais viskuo ir rūpinosi.
Moteris buvo pašarvota „Grauduvoje“, laidojimo rūmų darbuotojai rūpinosi ir duobės iškasimu, ir nulydėjimu iki kapų.
P.Petrausko žiniomis, laidotuvės kainavo 3 tūkstančius eurų.
Anot vyro, sumokėjus tokius pinigus, organizaciniai dalykai turėję būti aukštumoje, o nebuvo.
Laukė garsaus atsiprašymo
P.Petrauskas pasakojo, kad atėjus momentui karstą leisti į duobę, prasidėjo cirkas. Duobė buvo iškasta ir per trumpa, ir per siaura.
Duobkasiai bandė karstą įsprausti, bet šis užstrigo – nei gilyn lindo, nei atgal pasidavė. Tada jiems prireikė nemažai pastangų, kad karstą su palaikais iškrapštytų lauk.
Gedintys artimieji tyliai piktinosi ir laukė, kol vyrai platino duobę iki tinkamo dydžio.
Pasak P.Petrausko, vyresnieji neištvėrė to vaizdo – prapliupo dar labiau raudoti.
– Mano sesuo nenusipelnė, kad taip ją laidotų. Visą gyvenimą buvo darbšti, dora ir gera visiems“, – tuoj po laidotuvių kalbėjo vyras.
Jis sakė, jog labiausiai supyko dėl to, kad laidotuvių organizatorė tarsi nereagavo į situaciją, elgėsi lyg niekur nieko ir garsiai neatsiprašė už velionės giminaičiams sukeltą papildomą stresą.
Visiems tyliai kalbėjusi
„Grauduvos“ direktorė Aušra Bertulienė apgailestavo ir tikino, kad per 5 darbo metus pirmą kartą susidūrė su tokia makabriška situacija.
„Atsiprašau visos įmonės vardu. Laidotuvės ir taip labai jautrus dalykas, o čia dar toks nemalonumas“, – sakė ji.
Anot vadovės, taip nutiko dėl duobkasio naujoko nepatyrimo. Jis bendradarbiams padiktavo klaidingus karsto išmatavimus. Karstų juk būna įvairių formų ir dydžių.
„Duobkasys ir pats labai išgyvena, jam rankos nuo streso dreba“, – tikino savivaldybei priklausančios firmos vadovė.
Laidotuves organizavusi ir karstą į Naujamiestį lydėjusi „Grauduvos“ darbuotoja Danutė Fiodorovienė tikino, jog po nemalonaus incidento duobkasys iš karto priėjo prie velionės sūnaus ir jo atsiprašė.
Esą ir ji pati po visko laidotuvininkams, eidama prie kiekvieno, tyliai kalbėjusi atsiprašymo žodžius, prašiusi nepykti už per klaidą patirtą nemalonumą.
„Niekas nieko nesakė, tik velionės brolis triukšmauti pradėjo“, – nemalonų momentą prisiminė ji.
Būna ir nelenda, ir skęsta
Per ilgus darbo metus laidotuvių organizatorė sakė mačiusi visokių situacijų. Ir anksčiau pasitaikydavę, kad iškasta duobė neatitinka karsto dydžio.
Prisimena, kartą iš Vilniaus atvežė nestandartinį karstą, gerokai didesnį nei įprasta. Teko jį dėti ant žemės ir platinti duobę.
Dažnesnė bėda būna su gruntiniais vandenimis Ramygalos gatvės kapinėse. Yra ten vietų įdubose, kurias labai greitai apsemia. Prieš pat atlydint velionį duobkasiai duobę išsemia, iškloja eglišakėmis, bet kol procesija priartėja, vanduo tiesiog iš naujo pliūpteli.
„Manot, mums smagu? Duobkasius iš karto po laidotuvių išbariau, prisakiau būti atidesniems, neskubėti, pasitikslinti karsto dydį“, – aiškino organizatorė.
