Vytautas Bruveris. Skaudus smūgis R. Karbauskiui ir nerimą valdantiesiems keliantis G. Nausėdos elgesys

Jau ir iki šiol Seimas ir visa politinė padangė bene labiausiai priminė padūkusį kaleidoskopą. Galima prognozuoti, kad penktadienį prasidėjus Seimo rudens sesijai, o kartu ir naujam politiniam sezonui, to kaleidoskopiškumo netrūks ir toliau.

R.Karbauskis skausmingai sureagavo į S.Skvernelio išėjimą.<br>D.Umbraso nuotr.
R.Karbauskis skausmingai sureagavo į S.Skvernelio išėjimą.<br>D.Umbraso nuotr.
Niekur nepradings ir visai valstybei toliau kenksianti valdančiųjų ir prezidento G.Nausėdos priešprieša. <br>V.Skaraičio nuotr.
Niekur nepradings ir visai valstybei toliau kenksianti valdančiųjų ir prezidento G.Nausėdos priešprieša. <br>V.Skaraičio nuotr.
Niekur nepradings ir visai valstybei toliau kenksianti valdančiųjų ir prezidento G.Nausėdos priešprieša. <br>V.Skaraičio nuotr.
Niekur nepradings ir visai valstybei toliau kenksianti valdančiųjų ir prezidento G.Nausėdos priešprieša. <br>V.Skaraičio nuotr.
Niekur nepradings ir visai valstybei toliau kenksianti valdančiųjų ir prezidento G.Nausėdos priešprieša. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Niekur nepradings ir visai valstybei toliau kenksianti valdančiųjų ir prezidento G.Nausėdos priešprieša. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Niekur nepradings ir visai valstybei toliau kenksianti valdančiųjų ir prezidento G.Nausėdos priešprieša. <br>V.Skaraičio nuotr.
Niekur nepradings ir visai valstybei toliau kenksianti valdančiųjų ir prezidento G.Nausėdos priešprieša. <br>V.Skaraičio nuotr.
R.Karbauskis skausmingai sureagavo į S.Skvernelio išėjimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
R.Karbauskis skausmingai sureagavo į S.Skvernelio išėjimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
R.Karbauskis skausmingai sureagavo į S.Skvernelio išėjimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
R.Karbauskis skausmingai sureagavo į S.Skvernelio išėjimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 11, 2021, 8:01 AM, atnaujinta Sep 11, 2021, 2:00 PM

Šios kadencijos Seime, kaip ir ankstesniame, netrūksta sumaišties nei valdančiųjų, nei opozicijos gretose. Vis dėlto labiau už valdančiuosius, regis, pakrikusi opozicija.

Vadinamojo centro kairiojo sparno krizė kilo po 2016 m. Seimo rinkimų ir nesibaigia iki šiol.

Pagrindinė šio sparno trijulė – valstiečiai, „darbiečiai“ ir socialdemokratai, jie daugiausia konkuruoja dėl tų pačių rinkėjų.

Seimo opozicija taip ir nesudarė bendro fronto, neturi bendro savo lyderio, o tarp visų trijų partijų nuolat vyksta ne tik žodinės rietenos.

Rinkimus pralaimėję valstiečiai iki šiol dar galėjo daugiau ar mažiau įtikinamai pretenduoti į pagrindinės centro kairiosios jėgos titulą, bet pastaruoju metu padėtis keičiasi.

Socialdemokratai, tiesa, kol kas sugebantys susilaikyti nuo vidaus rietenų, kyla į viršų, o jų vedlė V.Blinkevičiūtė apskritai atsidūrė tarp populiariausių šalies politikų.

Nežinia, kiek šis augimas tvarus ir ilgalaikis, tačiau kol kas kairieji gali pagrįstai džiaugtis renesansu.

Tuo metu valstiečiai į naująjį politinį sezoną įvažiuoja su trečdaliu sumažėjusia Seimo frakcija, kurią šią savaitę paliko ekspremjeras S.Skvernelis su bendražygiais ir kartu su keliais Seimo „mišrūnais“ įkūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“.

Šitaip S.Skvernelis pagaliau įvykdė dar po prezidento rinkimų išsakytus grasinimus palikti R.Karbauskio vežimą, jei jis taip ir nepasitrauks nuo partijos vairo.

Nuo to laiko šio tandemo, susiėjusio dėl valdžios ir tik buvimo valdžioje sulipdyto, takoskyra vis labiau ryškėjo.

Kas daugiausia laimi iš šių skyrybų, o kas pralaimi?

Žinoma, šioje situacijoje labiausiai nukenčia R.Karbauskis, nors, kaip ir po kiekvieno pralaimėjimo, jis tragikomiškai drąsinosi – esą Seimo frakcija ir partija tik sustiprėjo ir apskritai negalima kalbėti apie jokį skilimą.

Negana to, R.Karbauskis ėmė žerti priekaištus, kad S.Skvernelis visą laiką esą tik naudojosi valstiečių partija ir jos ištekliais, taip pat ir finansiniais. Anot valstiečių vedlio, ekspremjeras dabar dėsis prie valdančiųjų, kurių šalininkas esą buvo ir iki šiol.

Tokie pareiškimai leidžia spėti, kad R.Karbauskiui itin skauda, jis pats irgi suvokia, jog frakcijos skilimas smogė ir jo politiniam autoritetui, ir visai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Juk kartu su buvusiu premjeru valstiečių frakciją paliko viena autoritetingiausių partijos senbuvių R.Baškienė, taip pat ryški jaunosios kartos figūra T.Tomilinas. O partijai priklausantis eurokomisaras V.Sinkevičius – vienas aktyviausių S.Skvernelio išėjimo rėmėjų.

Aišku, kol kas mažai tikėtina, jog įkandin frakcijos nubyrės ir trečdalis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, – net ir tuo atveju, jei pasitvirtins užkulisinės prognozės, kad netrukus Seimo valstiečių frakciją gali palikti dar keletas jos narių.

Mat R.Karbauskis ir toliau kontroliuoja partiją, o daugeliui jos rėmėjų S.Skvernelio išėjimas gali atrodyti kaip išdavystė ir dezertyravimas.

Šiaip ar kitaip, frakcijos byrėjimas yra dar vienas smūgis valstiečiams, kuris, be abejo, turės ilgalaikių pasekmių.

Pirmiausia dėl to, kad nuo lyderystės partijoje krizė tampa dar aštresnė ir, galima sakyti, beviltiškesnė. O kokia S.Skvernelio ir jo sekėjų politinė ateitis?

Artimiausioje ateityje jų politinė vertė, žinoma, padidės. Ypač jeigu ekspremjerui pavyks dar kartą pažeminti R.Karbauskį, valstiečius ir „darbiečius“ kartu su socialdemokratais susitariant dėl tolesnio vadovavimo Seimo opozicijai.

Bet kokiu atveju dabar naujoji Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ tampa itin geidžiama preke ar galima partnere visiems.

Tačiau pirmiausia opozicijos susiskaldymu ir valstiečių nusmukdymu suinteresuotiems valdantiesiems, kurie atvirai ir pagrįstai dėl to džiūgauja.

Bet naujoji frakcija tikrai nebus nuolatinė šešėlinė valdančiosios koalicijos partnerė, nes tai tik sumažintų S.Skvernelio laisvę ir manevro galimybes, kurios yra jo politinio kapitalo pagrindas.

Noras turėti laisvas rankas yra ir viena pagrindinių priežasčių, kodėl S.Skvernelis neskuba skelbti apie naujos partijos ar visuomeninio judėjimo kūrimą.

Galima spėti, jog buvęs premjeras nori tik priartėjus rinkimams nuspręsti, ar kurti partiją keliui į Seimą, ar rinkimų komitetą dėl Europarlamento, ar pamėginti vėl dėtis prie kurios nors iš pagrindinių politinių jėgų.

Vis dėlto ekspremjeras su šalininkais, panašu, suvokia, kad visi šie keliai duobėti, nes konkurencija ir sumaištis politinėje rinkoje labai padidėjusi, o paties S.Skvernelio žvaigždė taip pat gerokai priblėsusi.

Taigi gal pagrindiniai šių valstietiškųjų skyrybų laimėtojai yra valdantieji konservatoriai ir liberalai?

Kažin. Mat net dar ryškesnis opozicijos gretų subyrėjimas nepašalins nei tarp valdančiųjų partijų jau įsisenėjusių trinčių ar konkurencijos, nei pagrindinių juos toliau slėgsiančių krizių – nelegalios migracijos, pandemijos, visuomenėje kylančios radikalizmo ir smurtinio protesto bangos.

Apie pastarąją bangą simboliškai bylojo Seimą ir kitas institucijas apjuosusios apsauginės tvoros ir nuo pat penktadienio ryto sostinę užplūdę pareigūnai, akylai kontroliuojantys Šeimų sąjūdžio mitinguotojų pulkus.

Niekur nepradings ir visai valstybei toliau kenksianti valdančiųjų ir prezidento G.Nausėdos priešprieša. Ir šią savaitę šalies vadovas keliais pareiškimais signalizavo, kad nusiteikęs kovingai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.