Koncerno „MG Baltic“ valdybos narys Raimondas Kurlianskis turėjo tikslą suteikti turtinės ir kitos naudos Liberalų sąjūdžiui, kad ši partija galėtų formuoti Vyriausybę.
Ignoruodamas kitas partijas jis siekė neteisėtai paremti Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.
Prašydami pratęsti leidimą sekti verslininką R.Kurlianskį pareigūnai savo raštuose tai kartojo 7 mėnesius, tačiau rašydami kaltinimus apie tai net neužsiminė.
Egzaminavo buvę kolegos
Byloje atsirado penki Seime ir Vilniaus savivaldybėje svarstyti teisės aktai, kuriuos priimti esą ir buvo suinteresuotas tuometis koncerno „MG Baltic“ valdybos narys.
Tarp jų – kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektas ir paminklo J.Basanavičiui vieta sostinėje.
Dėl ko iš tiesų teisėsaugos akiratyje atsidūrė R.Kurlianskis, Vilniaus apygardos teisme (VAT) atsakinėjo ne tik jį ilgą laiką sekę Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjai, bet ir jų darbą kontroliavę Generalinės prokuratūros prokurorai.
Teismo salėje jų laukė visas būrys advokatais tapusių buvusių kolegų, kuriems politinės korupcijos byloje esantys teiginiai sukėlė nemažai klausimų.
Teikimas sekti – kasdienybė
Ne viename dokumente buvo paminėta, kad R.Kurlianskis rengiasi neteisėtai paremti Liberalų sąjūdį.
„Kokia institucija gali nustatyti, ar partija remiama teisėtai, ar neteisėtai? Kokiam nusikaltimui tai galima priskirti?“ – klausė advokatai, bet nei tyrimo pradžioje Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui vadovavęs Irmantas Mikelionis, nei šiame skyriuje dirbęs prokuroras Ernestas Vainas tokios institucijos nurodyti negalėjo.
Nors šiuo metu VAT nagrinėjama byla vadinama didžiausia politinės korupcijos byla Lietuvos istorijoje, ne vieną teikimą sekti su politikais dažnai bendraujantį R.Kurlianskį pasirašęs I.Mikelionis teigė, kad jam tai nebuvo kažkoks išskirtinis atvejis: „Tokių teikimų pasirašymas man buvo kasdienybė.“
Vieša vieta tapo slapta
Viename I.Mikelionio nurodyme slapta stebėti R.Kurlianskį ir su juo bendraujančius politikus nurodyta, kad kitais būdais neįmanoma surinkti informacijos, nes šie asmenys laikosi konspiracijos.
Advokatai pastebėjo, kad dėl susitikimų R.Kurlianskis su politikais iš anksto tardavosi telefonu, o jie vydavo viešosiose vietose – kavinėse ir restoranuose.
I.Mikelionis pareiškė, kad kavinė ar restoranas ne visada gali būti laikomi viešąja vieta, nes ten susitinkantys asmenys gali jaustis saugūs ir nestebimi kitų.
„Konspiracija – tai bendravimo būdas nežinant kitiems asmenims. Tai nebuvo viešai paskelbti verslininkų ir politikų susitikimai, tai dviejų asmenų bendravimas, kitiems asmenims apie tai nežinant“, – dėstė I.Mikelionis.
Slėpėsi tik politikai
Bet R.Kurlianskį ginantys buvę prokurorai Giedrius Danėlius ir Simonas Slapšinskas paprašė įvardyti bent vieną teisės aktą, nurodantį, kad verslininkas turi viešai skelbti apie savo susitikimus.
„Iš verslo pusės tai ne konspiracija, bet jeigu tose vietose diskutuojama apie valstybės reikalus, elgesio taisyklės yra visai kitokios“, – aiškino I.Mikelionis.
„O jeigu jūs su žmona virtuvėje kalbate apie politiką, tai – konspiracija?“ – klausė advokatas Linas Belevičius.
„Aš su žmona virtuvėje apie darbą nekalbu“, – atsakė I.Mikelionis.
Jis paaiškino, kad politinės korupcijos byloje minimi nusikaltimai buvo planuojami ne viešame renginyje, ne girdint kitiems asmenims, o restoranuose vykusių pokalbių metu.
Bendravo ne su bet kuo
Pareigūnai pastebėjo ir tai, kad R.Kurlianskis restoranuose susitinka vis su tais pačiais asmenimis, todėl prašymuose jį sekti įrašė, jog verslininkas artimai bendrauja su patikimais ir patikrintais savo aplinkos asmenimis.
I.Mikelionis paaiškino, kad taip pavadinti ne verslininko šeimos nariai, o asmenys, su kuriais jis rengėsi, darė ir galbūt padarė nusikaltimus.
Dėl leidimo sekti R.Kurlianskį prokuroras į Šiaulių apygardos teismą kreipėsi 2015 metų rugsėjį.
Tuomet buvo prašoma verslininką sekti tris mėnesius, tačiau tiek laiko pareigūnams neužteko, kad jo veiksmuose pastebėtų ką nors neteisėto.
Nusikaltimą įžvelgė vėliau
Bylai pasiekus teismą paaiškėjo, jog pareigūnai pastebėjo, tačiau tuo metu nežinojo, kad tai – nusikaltimas.
2015 metų spalį Liberalų sąjūdžio pirmininku išrinktas Eligijus Masiulis buvo pakviestas į laidą „Alfa savaitė“, o šį pašnekovą rekomendavo tuo metu naujienų portalui „Alfa“ vadovavęs R.Kurlianskis.
Tų pačių metų lapkritį R.Kurlianskis susitiko su Antanu Guoga ir bandė jį atkalbėti nuo planų Liberalų sąjūdyje kurti frakciją „Klestinti Lietuva“.
Abu šie įvykiai byloje pavadinti nematerialiu kyšiu, tačiau iš karto po jų joks tyrimas nebuvo pradėtas.
„Tuomet trūko informacijos, kodėl tie veiksmai buvo atlikti, ar jie galėjo būti nusikalstami“, – aiškino prokuroras I.Mikelionis.
Važinėjo dviem automobiliais
R.Kurlianskis buvo sekamas toliau, o kartu su juo teisme atsidūrusiam E.Masiuliui teko pripažinti, kad sekliai dirbo stropiai.
Verslininko sulaikymo išvakarėse prokuratūros sprendime tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo nurodyta, kad R.Kurlianskis, atstovaudamas koncerno „MG Baltic“ interesams, gali duoti nenustatyto dydžio kyšį tuomečiam Seimo nariui E.Masiuliui.
Pareigūnai nurodė, jog turima duomenų, kad kyšis bus užmaskuotas alkoholio butelyje arba dėžutėje ir perduotas automobilyje.
Prieš pat kratą pareigūnai nurodė, jog įtariama, kad neteisėtą atlygį E.Masiulis slėps „naudojamuose automobiliuose „Honda CRV“, tačiau buvo nurodytas tik vieno automobilio valstybinis numeris.
E.Masiulis tvirtino tuo metu važinėdavęs dviem vienodos markės automobiliais. Vienas buvo jo asmeninis, o kitas priklausė Liberalų sąjūdžiui.
Ankstesniuose kriminalinės žvalgybos dokumentuose būdavo nurodyti abiejų automobilių valstybiniai numeriai, tačiau prieš pat kratą 2016 metų gegužės 10-ąją liko tik vieno.
„Kaip jie galėjo žinoti, kuriuo automobiliu aš važiuosiu tą dieną?“ – stebėjosi dėl kyšio paėmimo teisiamas E.Masiulis.
Pinigus tik pažymėjo
Tuomet šios bylos tyrimui vadovavęs prokuroras E.Vainas atsakė, kad dalis kriminalinės žvalgybos dokumentų tebėra įslaptinti, tačiau tikino, jog visa informacija buvo kruopščiai patikrinta: „Tuščios frazės į tokio pobūdžio dokumentus nerašomos.
Buvo naudojamasi visi įmanomi kriminalinės žvalgybos metodai, nes tokiais atvejais įsikišimas į privatų gyvenimą ypač reglamentuojamas.“
Gegužės 10-ąją į tuomečio Seimo nario automobilį patekę ir 106 tūkst. eurų jame radę pareigūnai pinigų iš karto nepaėmė, juos tik pažymėjo. Pinigai buvo paimti per gegužės 12-ąją E.Masiulio namuose vykusią kratą.
Teisiamųjų suole atsidūręs buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis ne kartą pasakojo, kad tai – iš R.Kurlianskio gauta paskola, o šiuos pinigus jis planavęs investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje.
Koncernas pakeitė pavadinimą
Po vasaros atostogų Vilniaus apygardos teismui vėl ėmus nagrinėti šią bylą prokuroras Justas Laucius suabejojo, ar į teismo salę iš tiesų sugrįžo tie, kurie turėtų būti teisiami.
Politinės korupcijos byloje kaltinimai pareikšti ir koncernui „MG Baltic“, tačiau liepos mėnesį jis pakeitė pavadinimą ir tapo „MG grupe“.
Apie tai, likus valandai iki teismo posėdžio, prokurorui pranešė STT.
Ar tai ta pati įmonių grupė ir kas pasikeitė jai pakeitus pavadinimą, koncerno atstovai turės paaiškinti iki kito teismo posėdžio.
