Kai vadovybės ir net kolegų nėra šalia, labai sunku įvertinti, kaip žmogus atlieka užduotis ir ką galėtų padaryti geriau.
Nors Kauno tarybos nariai posėdžiuose nesimatė net du mėnesius, beveik nekyla abejonių, kad valdančiosios „Vieningo Kauno“ frakcijos nariai nepasiilgo nei bendražygių, nei opozicijoje esančių konservatorių.
Labiausiai sprendimas bendrauti žvelgiant į kompiuterio ekraną nepatiko opozicijai. Konservatorių frakcijos seniūnė E.Gudišauskienė apgailestavo, kad rengiant posėdžius nuotoliniu būdu kauniečiai neturi galimybių užduoti klausimų pranešėjams.
Tarybos narė J.Kupčinskienė socialiniame tinkle svarstė, kad visoje šalyje turbūt neliko institucijos, kuri negrįžo iš nuotolinio darbo, o štai Kauno taryba įpročių nekeičia. Negelbėjo net galimybių pasas, kurio turėtojams nuo rugsėjo 13-osios atsivėrė daug durų.
Galima tik spėlioti, kodėl Kauno tarybos nariai bijo praverti pagrindinės savo būstinės Laisvės alėjoje duris, nors ji turbūt yra viena saugiausių vietų mieste.
Net 95 proc. savivaldybės administracijos tarnautojų yra imunizuoti – 87 proc. pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos, o kiti ja persirgo.
Tokių rodiklių galėtų pavydėti net Danijos ar Izraelio valdžia, mat šiose šalyse paskiepytų gyventojų dalis tik viršija 80 proc. ribą.
Dėl tarybos narių daugiau neaiškumų. Iš 41 į Kauno tarybą išrinkto politiko galimybių pasu nepasigyrė 10.
Tai nereiškia, kad visi jie nėra pasiskiepiję, galbūt slapukaudami pernelyg uoliai saugo asmens duomenis.
Vis dėlto pasiskiepiję tarybos nariai neturėtų slėpti šios aplinkybės ir savo pavyzdžiu paskatinti tuos kauniečius, kurie nėra apsisprendę ar vis dar labiau tiki ne mokslininkų bei medikų patarimais, o socialinių tinklų pranašais.
Nei „Vieningo Kauno“ atstovų, nei konservatorių tikrai negalima priskirti prie nepaaiškinamą skiepų baimę jaučiančių marginalų, kurie protestuoja prieš visus valdžios sprendimus. Skiepytis kauniečius daugybę kartų viešai ragino ir Kauno meras V.Matijošaitis.
Galbūt politikai jau pavargo kartoti, kad tai vienintelis būdas išsilaisvinti iš suvaržymų ir grįžti prie įprasto gyvenimo taisyklių?
Vis dėlto V.Matijošaitis galėjo savo poziciją dėl skiepijimo panaudoti prasmingiau ir visiems garsiai pasakyti: „Aš ir mano kolegos pasiskiepiję, todėl dabar vėl galime rinktis savivaldybės salėje ir paspausti ranką.“
Juolab miesto vadovų tikrai nekankina paranoja dėl kiekviename žingsnyje tykančio viruso – jie dalyvauja įvairiuose renginiuose, susitikimuose, drauge eina pietauti.
Motyvuojant dėmesiu saugumui pirmasis rudens posėdis vis dėlto vyko nuotoliniu būdu.
Kita vertus, nebuvo sulaužyta kita tradicija – jis pernelyg ilgai neužtruko, nors šį kartą išties buvo sprendžiami gana paprasti klausimai.
Gal tikrai neverta varginti tarybos narių kelionėmis iki miesto centro, jeigu visi sprendimai jau seniai suderinti ir lieka tik formaliai juos patvirtinti? Turbūt dar nebuvo tokio atvejo, kad opozicija tarybos posėdžio metu įtikintų miesto valdžią persigalvoti.
Gera valia jie savo nuostatų nekeičia, o priversti juos tai padaryti nėra galių. Tokia padėtis išliks mažiausiai iki 2023-iųjų pavasario, kai vyks tarybos ir mero rinkimai.
Posėdžių beprasmybę sustiprina aplinkybė, kad lig šiol galioja griežtos tarybos darbo statuto taisyklės dėl tarybos narių klausimams bei pareiškimams skirto laiko. Reikia patirties ir įgūdžių suspėti pasakyti tai, ką reikia pasakyti.
Galbūt išties reikėtų nuspręsti, kad iki šios kadencijos pabaigos Kaune bus rengiami tik nuotoliniai tarybos posėdžiai, – bus galima sutaupyti nemažai laiko ir neuronų.
