Skaičiai tai patvirtina. Antai moterų atlyginimas gerokai skiriasi nuo vyrų – net keliolika procentų. Vakaruose įprasta, kad bent trečdalis verslo įmonių valdybos narių būna moterys. Pas mus – maždaug perpus mažiau.
Kaip vis dėlto pasiekti lygybės kvotas? Labai paprastai: jei jau verslas nenori ar negali jų įgyvendinti, pavyzdį turi rodyti valstybės institucijos.
Pastaruoju metu gražioji lytis čia jau neturėtų kuo skųstis. Seimui vadovauja moteris, vos ne pusei ministerijų (šešioms iš 14) – irgi. Ką jau kalbėti, kad turime ir premjerę, o ne premjerą.
Apsitvarkius viršiausiose viršūnėse galima leistis laipteliu žemiau. Pavyzdį šiuo atveju gali parodyti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kurios direktoriaus Ž.Bartkaus kadencija netrukus baigsis.
Užkulisiuose jau daugiau ar mažiau žinoma, kad jį pakeis R.Kaziliūnaitė, prieš metus tapusi trečiąja STT direktoriaus pavaduotoja. Taip, ta pati, kurios motina buvo ilgametė ankstesnės prezidentės D.Grybauskaitės bendražygė ir netgi bičiulė.
R.Kaziliūnaitė, STT pradėjusi darbuotis dar 2013 metais, greitai padarė svaiginamą karjerą ir tapo valdybos viršininke. Tiesa, tuomet ji buvo vadinama Prezidentūros, mėgusios STT tampyti už virvučių ir remtis jos teikiamomis pažymomis, ausimis ir akimis šioje tarnyboje.
Negana to, STT gali lyčių kvotos reikalų kartelę užkelti dar aukščiau. Kalbama, kad R.Kaziliūnaitės pavaduotoja taps L.Matjošaitytė. Mat jos kadencija Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko poste irgi jau baigėsi.
Reikia tikėtis, kad VRK tęs naujas tradicijas ir vėl turės pirmininkę, o ne pirmininką. Tik kirba toks klausimėlis – ar taip strimgalviais neperlenksime lazdos ir nereikės įvesti kitokių reikalavimų, kad valdžioje ar valdiškose institucijose išliktų bent šiek tiek vyriško kvapo?
