„Mes klausimą kėlėme ir kelsime, kad tos valstybės narės, kurios turi objektyvią realybę būti ES pakraštyje (nesvarbu rytiniame ar pietiniame), turėtų sulaukti daugiau bendro solidarumo ir ES dėmesio priemonėms, kurios yra reikalingos sienoms apsaugoti“, – Seime sakė I. Šimonytė.
Anot jos, ES šalys turėtų solidariau prisidėti tiek prie fizinio barjero, tiek prie kitų priemonių, galinčių apsaugoti bendrijos išorės sieną, įrengimo. Todėl, tikino premjerė, šis klausimas artimiausiu metu bus keliamas ES mastu.
„Klausimas dėl fizinio barjero ar kitų sienos priežiūros priemonių solidaresnio finansavimo bus keliamas artimiausiu metu“, – sakė Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė pažymėjo, kad Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka, kuomet į Lietuvą buvo tikslingai nukreipti ir skatinami migrantų srautai, verčia apskritai persvarstyti ES migracijos politiką.
„Dabartinė migracijos politika neskiria arba leidžia suplakti į vieną krūvą labai skirtingus dalykus: žmones, kurie išties ieško politinio prieglobsčio ar prieglobsčio nuo kokios stichinės nelaimės, kažkokios tikrai objektyvios situacijos, ir žmonių, kuriems tiesiog atrodo, kad kitose šalyse žolė yra žalesnė ir dangus mėlynesnis“, – teigė premjerė.
Todėl, pažymėjo I. Šimonytė, kalbant apie tolesnę ES migracijos politiką, būtina labai aiškiai atskirti šias dvi migrantų grupes.
„Daug daugiau dėmesio turi būti skirta tam, kad į šalį, į ES galėtų pateikti tie žmonės, kuriems prieglobsčio sistema yra užmanyta: tai tie žmonės, kurie bėga nuo kažkokios objektyvios priežasties“, – sakė I. Šimonytė.
„Šiuo metu migracija per Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos sieną nėra natūrali. Tai organizuotas srautas per hibridinę ataką“, – teigė premjerė ir apibendrindama pažymėjo, kad toliau sprendžiant nelegalios migracijos problemą būtina „sukalibruoti“ pagarbą žmogaus teisėms ir pagarbą nacionalinių sienų apsaugai.
