Pagal parengtą Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektą, norima įtvirtinti operatyvią ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūrą, pranešė Teisingumo ministerija.
Anot jos, tai turėtų užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu, kai ieškiniai reiškiami nesąžiningai, siekiant pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu.
„Pritaikius šią procedūrą ir nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį jau pradiniame proceso etape palikus nenagrinėtą, nebūtų eikvojami proceso šalių ir teismo laiko bei finansiniai ištekliai, atsakovui netektų patirti nepagrįstų reputacinių pasekmių“, – teigiama ministerijos pranešime.
Numatoma, kad preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo procedūra būtų taikoma tais atvejais, kai to paprašytų atsakovas.
Sprendimą dėl ieškinio nepagrįstumo būtų galima apskųsti, o pašalinus aplinkybes, dėl kurių ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turėtų teisę pakartotinai kreiptis į teismą.
Taip pat siūloma dekriminalizuoti nusikalstamą veiką, numatančią baudžiamąją atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą.
Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, numatoma švelninti baudžiamąją atsakomybę ir už šmeižimą, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba šmeižimą per visuomenės informavimo priemones.
„Parengtais Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektais siekiama apsaugoti žurnalistus ir pilietinės visuomenės atstovus nuo nepagrįstų ieškinių, kuriais juos už kritiką siekiama cenzūruoti ar nutildyti, apkraunant teisminės gynybos išlaidomis“, – nurodoma ministerijos pranešime.
