A. Vyšniauskas: parengtą Rinkimų kodekso projektą Seimui turėtume atiduoti lapkritį

Pavasarį Seime suburta rinkimų sistemos peržiūros darbo grupė pasiekė etapą, kuriame bus svarstomi svarbiausi siūlymai, ketinami įtraukti į rengiamą dokumentą – Rinkimų kodeksą.

Rinkimai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rinkimai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rinkimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rinkimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas, Andrius Vyšniauskas, Kęstutis Navickas, Arūnas Dulkys, Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas, Andrius Vyšniauskas, Kęstutis Navickas, Arūnas Dulkys, Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Seimas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Leonardas Marcinkevičius, ELTA

Oct 2, 2021, 9:04 PM, atnaujinta Oct 2, 2021, 9:04 PM

Pasak darbo grupės vadovo Andriaus Vyšniausko, ateinantį penktadienį planuojamo posėdžio darbotvarkėje numatyta apsvarstyti projektus, kuriuose siūlomi rinkiminių kampanijų finansavimo, politinės reklamos reglamentavimo pokyčiai, taip pat ketinama apsispręsti dėl internetinio balsavimo, pasaulio lietuviams skirtų vienmandačių apygardų skaičiaus didinimo bei partijų analitinių centrų steigimo įteisinimo.

„Mūsų grupė dabar pereina į trečiąjį etapą. Pirmasis etapas buvo įvairūs pasiūlymai iš visuomenės, politinių partijų, kurie buvo absoliučiai „žali“, dažnai net ir galbūt tokie keistesni arba sistemiškai didesni. Antrasis etapas buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pozicija, nuomonė.

Prašėme pakomentuoti, pateikti informaciją ir pasiūlyti redakciją į Rinkimų kodeksą, į tą dokumentą su kuriuo dirbame. Dabar trečiasis etapas, kai konkrečius įstatymo projekto pasiūlymus svarstome, ką išbraukiame, ką prirašome ir ką papildome“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.

Kaip aiškina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis parlamentaras, šioje darbo grupėje politikai dar nėra galutinai sutarę dėl konkrečių pataisų. Pabaigtą rengti Rinkimų kodeksą grupės vadovas tikisi Seimui pateikinėti lapkričio mėnesį. Kartu jis pažymi, kad projektą parlamentarai dar turės apsvarstyti pagal visiems įstatymams galiojančias procedūras, pateikti jį plenarinio posėdžio metu, apsvarstyti Seimo komitetuose, kur įvairių projektų nuostatos dar galės būti koreguojamos.

„Paskutinis etapas bus, einant per visą Rinkimų kodekso tekstą, dar bandyti išgaudyti, kas kliūna. Dėl to sutariame spalio gale arba lapkričio mėnesį ir atiduodame Seimui darbo produktą, kurį padarysime“, – aiškino jis.

Pasaulio lietuviams siūloma sudaryti galimybę balsuoti internetu

Vienas iš pasiūlymų, kurį ateinantį penktadienį ketina apsvarstyti rinkimų peržiūros darbo grupė – sudaryti galimybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams rinkimuose balsuoti internetu. Pagal šiuo metu siūlomą projektą, elektroninėmis ryšio priemonėmis internetu galėtų balsuoti visi pasaulio lietuviai, turintys reikalingas technines priemones jų tapatybei nustatyti.

„Turime parengtą pirminį variantą dėl pagrindinių balsavimo internetu būdų, principų, rinkėjų tapatybės nustatymo, paties balsavimo organizavimo internetu būdų. Kitaip tariant, tokį pirminį, gan aiškų apibrėžimą, kurį norėtume matyti įstatymo projekte, nes mūsų tikslas yra reglamentuoti, o toliau VRK jau turės sutvarkyti teisinę bazę“, – vieną iš darbo grupėje svarstomų siūlymų pristatė A. Vyšniauskas.

Parlamentaro vertinimu, priėmus šį projektą, VRK lauktų vienas didžiausių uždavinių per pastaruosius dešimtmečius – sukurti visus rinkimuose keliamus saugumo reikalavimus atitinkančią informacinę sistemą. Būtent dėl to, jog tokia sistema Lietuvoje iki šiol nebuvo išbandyta rinkimuose, buvo nuspręsta apsiriboti mažesniu rinkėjų skaičiumi ir internetinio balsavimo pirmą kartą rinkimuose nebandyti įvesti visos Lietuvos mastu.

„Mes šiuo metu dar neturime veikiančios balsavimo internetu platformos arba sistemos. Jos sukūrimas bus tikrai didelis darbas. Tiesą pasakius, VRK tai bus per du dešimtmečius tikriausiai didžiausias iššūkis, nes techniškai, saugumo prasme tai yra sudėtingas projektas. Dėl to mes norime apsiriboti kaip galima mažesniu rinkėjų skaičiumi, pasaulio lietuvių bendruomenė tikriausiai yra teisingiausia tokios sistemos bandymui ir pradžiai, nes ten matome daug logistikos problemų.

Dabar jie balsuoja paštu arba ambasadose, todėl yra labai daug vėlavimų“, – tvirtino darbo grupės vadovas, kartu pridurdamas, kad jeigu sistema pirmuosius kartus veiktų tinkamai, tuomet būtų galima galvoti apie galimybės balsuoti internetu suteikimą visiems Lietuvos rinkėjams.

Planuojama didinti pasaulio lietuviams skirtų vienmandačių apygardų skaičių

Darbo grupei priklausantys parlamentarai taip pat svarsto apie galimybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams sudaryti galimybę išsirinkti daugiau nei vieną Seimo narį vienmandatėje apygardoje.

„Siekiame, kad pasaulio lietuvių apygardų skaičius galėtų būti didesnis, priklausomai nuo rinkėjų skaičiaus. Dabar įstatyme „įkalta“, kad yra tik viena pasaulio lietuvių apygarda, tačiau, kaip matome, kelintus rinkimus iš eilės didėja, kadangi žmonės aktyviau dalyvauja rinkimuose. Manome, kad galbūt ne šiuose rinkimuose, bet perspektyvoje gali būti ir dvi apygardos“, – pasakojo A. Vyšniauskas.

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, pasaulio lietuviams yra skirta viena vienmandatė apygarda. Siūloma atsisakyti šios nuostatos, numatant, kad tokių vienmandačių apygardų skaičius galėtų kisti, keičiantis ir užsienyje balsuojančių šalies piliečių skaičiui.

„Norime suvienodinti rinkėjų skaičių pasaulio lietuvių apygardoje, su tuo skaičiumi, kuris yra Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu Lietuvoje viena vienmandatė apygarda yra maždaug apie 35 tūkst. rinkėų. Pasaulio lietuvių apygarda jau yra peržengusi šį skaičių. Norime, kad tas skaičius būtų vienodas, kadangi tai yra ir Konstitucijos taikymo klausimas“, – aiškino konservatorius.

Siūlo politinėms partijoms leisti steigti analitinius centrus

Kaip pasakojo A. Vyšniauskas, rinkimų grupės veiklos pradžioje organizuotose diskusijose politologai ne kartą išsakė mintį, kad būtina šalyje stiprinti politines partijas, nes jos, ekspertų vertinimu, itin stokoja idėjų bei originalių programinių nuostatų.

Būtent dėl šios priežasties, pasak konservatoriaus, jo atstovaujama politinė jėga, kartu su valdančiosios koalicijos partneriais iš Laisvės partijos pateikė projektą, kuriuo siekiama partijoms sudaryti teisines galimybes steigti analitinius centrus, galinčius prisidėti prie juos įkūrusios politinės jėgos rinkimų programos rengimo. Šie centrai vykdytų analitinę, švietimo, mokslinę, kultūrinę veiklą.

„Tėvynės sąjunga, kartu su Laisvės partija yra pasiūliusi įteisinti politinių partijų analitinius centrus, kaip tam tikrą struktūrą, kuri galėtų būti finansuojama tik iš politinių partijų gaunamų dotacijų, t. y. jų vidinių pinigų. Negalėtų gauti jokių lėšų iš išorės, išskyrus bendradarbiavimą su Europos Sąjungos politiniais fondais“, – sakė parlamentaras.

Jis taip pat atmetė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) į rinkimų peržiūros grupę deleguotos Agnės Širinskienės nuogąstavimus, kad įteisinus tokį partijų steigiamų analitinių centrų finansavimo modelį, būtų galima apeiti šiuo metu taikomą draudimą politines jėgas remti juridiniams asmenims. Tačiau A. Vyšniauskas tvirtina, kad net ir ES politiniams fondams paramos juridiniai asmenys skirti negali.

„Europos politinio fondo sąvoka yra ganėtinai apibrėžta ir tie fondai negali gauti juridinių asmenų paramos europiniu lygmeniu, jie paramą gali gauti tik iš ES dotacijų, paneuropinės partijos gauna ES finansavimą, nukreipia jį į savo fondus ir atitinkamai Lietuvoje esantys fondai galėtų gauti tas lėšas tik per tam tikrą bendradarbiavimą, veikloms, kaip analitikai, programoms, tam tikros politinės srities analizei ar mokymams“, – tikino TS-LKD frakcijos parlamentaras, kartu pridurdamas, kad pagal jų inicijuotą projektą partijų analitiniai centrai galėtų gauti finansinę paramą tik iš ES ir NATO šalyse įsteigtų fondų.

Siūlo smulkių aukų, skirtų rinkiminės kampanijos dalyviams dydį didinti iki 40 eurų

Rinkimų peržiūros grupėje taip pat svarstoma apie politinių partijų finansavimo tvarkos pokyčius. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, smulkia auka laikoma fizinio asmens politinės kampanijos dalyviui skirta parama iki 12 eurų. Pagal darbo grupei pateiktą projektą smulkios aukos riba būtų apskaičiuojama nuo 3 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Tai šiuo metu sudarytų maždaug 40 eurų.

„Norime sustiprinti galimybes fiziniams asmenims, žmonėms tiesiog rinkimų metu lengviau aukoti kandidatams ir partijoms smulkias aukas, dėl to didiname smulkios aukos dydį. Dabar ji yra 12 eurų, mes siūlome, kad ji būtų „judanti“ pagal vidutinį darbo užmokestį ir pagal dabartinius skaičius siektų apie 40 eurų“, – aiškino A. Vyšniauskas.

Inicijuoja politinės reklamos reglamentavimo pokyčius

Darbo grupės nariai penktadienį taip pat turėtų svarstyti projektą, kuriuo siūloma, kad rinkiminės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai viešoje erdvėje išsakomą nuomonę nebereikėtų žymėti kaip politinę reklamą.

Pasak konservatoriaus, svarstoma griežtinti mokamos politinės reklamos reglamentavimą, tačiau taikyti laisvesnį reguliavimą tuomet, kai žmonės tiesiog išsako savo poziciją dėl vieno ar kito kandidato.

„Jeigu koks nors influenceris, žmogus, kuris turi viešą statusą ir jis pasako: aš siūlau nebalsuoti už kažkokią politinę partiją, tai parašo savo feisbuke, duoda interviu laikraščiui, parašo straipsnį į portalą ir t. t., tame mes nematome absoliučiai jokios problemos.

Tai yra žmogaus nuomonė, jis turi teisę tą nuomonę reikšti ir nesvarbu ar jis turi 100 tūkst. sekėjų. Į tai valstybė neturėtų niekaip kištis“, – mano rinkimų peržiūros grupės vadovas.

Pasak konservatoriaus, siūloma griežtinti būtent mokamos politinės reklamos reglamentavimą. Projekte numatoma, kad mokamą politinę reklamą gali skleisti tik registruoti politinės kampanijos dalyviai.

„Mes siūlome aiškią nuostatą, kad mokama politinė reklama yra išskirtinai tik politinės kampanijos dalyvių reikalas. Jeigu tu nesi politinės kampanijos dalyvis, tu negali skleisti mokamos politinės reklamos. Politinės kampanijos dalyvis yra partija, rinkimų komitetas arba kandidatas rinkimuose“, – pabrėžė A. Vyšniauskas.

Rinkimų peržiūros grupė suburta šį pavasarį

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri peržiūrėjo Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrino teikiamus siūlymus ir ketina pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Regionų frakcija), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija).

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.