„Tai yra jėga, kuri, visų nuostabai, suvienijo žmones. Labai norėtųsi, kad mūsų šalyje viskas vyktų greičiau, geriau. Kur 1990 metų Sąjūdžio dvasia? Kur Baltijos kelio dvasia? Kai mes turime rimtą problemą, ją reikia spręsti visiems. Mes kiekvienas turime įnešti savo indėlį į problemos sprendimą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė V.Usonis.
Pandemija = karas?
Neseniai portugalai pagaliau gavo galimybę lengviau atsikvėpti. Šalyje panaikinti ribojimai, tarp kurių – ir prievolė dėvėti veido kaukes. Tačiau ten šiuo metu besisvečiuojantis profesorius V.Usonis stebisi, kad, nors lauke saulė vis dar kaitina iki 25 laipsnių, jei nepavyksta išlaikyti dviejų metrų atstumo nuo kito asmens, portugalai kaipmat griebiasi kaukių.
„Situacija yra labai įdomi. Labai linkėčiau to Lietuvoje. Ji įdomi ta prasme, kad 10 mln. gyventojų turinti šalis, t.y. maždaug keturis kartus daugiau, nei yra pas mus, prieš kelias dienas skelbė apie 180 naujų atvejų per visą šalį, vos kelis hospitalizuotus asmenis, o ligoninėse nebėra kovidinių skyrių, tiesiog infekcinių ligų tarnyba, kokia buvo iki pandemijos.
Nuo spalio 1 dienos atšauktos kaukės. Bet kaukės yra. Jos yra visur. Žmonės jas dėvi, nes tai yra saugumo priemonė. Tai yra suvokta kaip vienas iš saugumo elementų. Lygiai taip pat, kaip dezinfekcinės priemonės, kurios yra ant kiekvieno kampo – ir prie parduotuvių, ir viešose vietose. Jos yra naudojamos“, – pasakojo V.Usonis.
Jo teigimu, didelė dalis Portugalijos sėkmės – kontradmirolo Henrique Gouveia e Melo nuopelnas. Šis karinio jūrų laivyno pareigūnas vasarį drauge su savo komanda iš trijų ginkluotųjų pajėgų padalinių ėmėsi įgyvendinti skiepijimo kampaniją. Jis tai daryti pradėjo labiausiai įtemptu laikotarpiu Portugalijoje per visą pandemiją.
„Vasario mėnesį kontradmirolas buvo paskirtas skiepijimo kampanijos koordinatoriumi ir nuo vasario mėnesio vyksta labai intensyvi kampanija visais kanalais. Rugsėjo pabaigoje jie paskelbė, kad savo darbą atliko, kampanija yra įvykdyta ir pasiekti stulbinančiai aukšti rezultatai. Visa grupė koordinatorių spalio 1 dieną baigė savo darbą“, – kalbėjo profesorius.
Sėkmės paslaptis – komanda be politikų
Kokia šio 60-mečio pareigūno sėkmės paslaptis? Tiek jis pats, tiek V.Usonis mano, kad tai – suburta autoritetinga specialistų – medikų, epidemiologų, matematikų, mokslininkų, kariškių ir pan. – kompanija, kurioje nėra politikų.
„Tai – labai galingai veikianti visuomenės informavimo struktūra. Iki smulkiausių detalių. Admirolas visos šios kampanijos metu dėvi karo lauko uniformą. 60-metis kariškis rado savyje drąsos be apsaugos ateiti į mitingą, labai aršų mitingą, kurių čia buvo tokių, kaip visur, ir šnekėtis su žmonėmis.
Ant jo rėkė: „Tu žudikas, tu toks, anoks“. Jis sako: „Palaukite, aš esu su jumis. Žudikas yra virusas. Pasižiūrėkite į statistiką. Ten yra mūsų priešas“. Jis gavo įgaliojimus ir kaip kariškis sako: „Viskas, tai yra karas, karinė kampanija ir ji bus vykdoma pagal karinės kampanijos principus“.
Faktas, kad rezultatas yra pasiektas, skiepijimo apimtys absoliučiai fantastiškos. (...) Kiek man teko su žmonėms bendrauti, nėra klausimo, kad skiepytis yra baisu, pavojinga“, – atkreipė dėmesį profesorius.
V.Usonis apgailestavo, kad kova su pandemija dažnai tampa priešpriešų objektu, kaip yra ir Lietuvoje, kai vietoje to, jog būtų teikiami siūlymai, ką galima padaryti geriau, nuolat peikiama ir raginama atsistatydinti. Portugalijoje situacija kitokia – į pandemija žiūrima kaip į pasaulinį karą, kurį reikia įveikti bendromis pastangomis.
„Tai, ką mes diskutuojame dažnai Lietuvoje apie kūno neliečiamumą, tai liečiamas yra tas kūnas, tie nematomi piktadariai, priešai brutaliai pažeidžia daugiau nei 2 tūkst. žmonių kūną per dieną. Tai, galima sakyti, yra sužeistųjų skaičius. Ir dviženkliai skaičiai mirusių. Ko ne suvestinės iš karo lauko?“ – klausė profesorius.
„Iš tikrųjų karo sąlygomis mes tikrai turime ieškoti savo vietos, savo indėlio ir turime priimti laikinus ribojimus, kurie, deja, atsitinka“, – pridūrė jis.
Pasigenda strategijos
V.Usonis įsitikinęs, kad net jei neįmanoma pilnai importuoti tokio sėkmės recepto iš kitos valstybės, galima bent išmėginti kelis jo ingredientus.
„Epidemiologinis rezultatas yra tas pats. Gamtos dėsniai yra tie patys, ar tai būtų Europos, ar Azijos šalis. Bet jų realizavimo galimybės yra labai įvairios. Jeigu mes daug kartų kalbėjome, kad neįmanoma importuoti recepto iš kitos šalies ir padaryti, jog pas mus bananai augtų, tos analitinės patirties mums labai reikia“, – aiškino jis.
Profesorius tvirtino, kad priemonių, kurios šiuo metu yra taikomos Lietuvoje, jau nebepakanka. Tačiau labiausiai jis teigė pasigendantis pandemijos valdymo strategijos, kuri būtų pateikta visuomenei autoritetingo ir savo darbą išmanančio asmens.
„Turi būti atlikta išsami situacijos analizė. Ne vieno elemento, o visos sistemos analizė. Reikia pasižiūrėti, kas veikia, kas neveikia, kodėl tai neveikia. Po tokios analizės, manau, turėtų galų gale atsirasti COVID-19 valdymo strategija, apie ką kalbame jau nuo pandemijos pradžios.
Gal aš kažko nesugebėjau perskaityti? Patarkite, kur paskaityti (A.Dulkio žadėtą 130 punktų pandemijos valdymo planą, – aut.past.)... Mes kalbame ne apie tai, kad kažkas galbūt yra jį matęs slaptoje aplinkoje ir susipažinęs. Tai turi būti dokumentas, kuris turi būti labai aiškiai iškomunikuotas visuomenei.
Jį pristatyti turi labai autoritetingi asmenys, parodantys visišką savo neutralumą, partinių ar kitokių interesų konfliktus, profesines savybes, kodėl būtent jie šioje situacijoje yra ekspertai. Tai reikėtų padaryti, kad žmonės norėtų matyti, turėtų, kam užduoti jiems rūpimus klausimus ir gautų į juos atsakymus“, – apibendrino V.Usonis.
