„Aš matau, kad Dulkys tapo akmeniu po kaklu visai Vyriausybei ir dabar ką jis bedarytų... Politikoje būna tokia riba, kurią peržengęs politikas ar kuris nors visuomenės veikėjas – o Dulkys, mano nuomone, šią liniją jau peržengė, – ką jis bedarytų, viskas bus visiems blogai. Jis tampa neigiamo krūvio magnetu. Ir tai tik gilės. Dabar visi savo garbės reikalu laiko įspirti į bet ką, ką daro ponas Dulkys. Visuomenės neigiamas požiūris tik didės“, – „Žinių radijui“ teigė Darbo partijai priklausantis Seimo vicepirmininkas.
Pasak „darbiečio“, Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Aurelijus Veryga, nors ir buvo stipriai kritikuojamas, menamos linijos nebuvo peržengęs.
„Jis buvo netoli tos linijos, bet jos peržengęs nebuvo“, – sakė A. Mazuronis.
Politikas pažymėjo, kad A. Dulkio klausimas problemų kelia ir premjerei Ingridai Šimonytei. Pasak jo, būtent jai tenka sugerti nemažą dalį viešai išsakomos kritikos dėl operacijų vadovo darbo krizės metu.
„Ministrė pirmininkė, prisiimdama atsakomybę už jo skyrimą (prisiminkime peripetijas jį skiriant, kai prezidentas nenorėjo jo skirti), prisiėmė atsakomybę ant savo pečių. Ir dabar jis tapo akmuo po kaklu ne tik Vyriausybei, bet ir ministrei pirmininkei“, – teigė parlamentaras.
A. Mazuronio teigimu, šiuo metu valdančiajai daugumai šviečiasi vienintelė išeitis – reikėtų svarstyti vietoje A. Dulkio į ministro kėdę pasodinti politiką.
„Aš laikiausi ir laikysiuosi tos pozicijos, kad ministrais turi būti politikai, o ne specialistai iš šono. Politinėse pozicijose turi būti politines patirtis turintys žmonės“, – apibendrino „darbietis“.
Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad Vyriausybės sprendimas išdėstyti šilumos kainas per 5 metus turės laikiną efektą, tačiau ilguoju laikotarpiu gyventojams teks mokėti daugiau ne tik už neapmokėtą skirtumą, bet ir palūkanas už šilumos tiekėjų pasiskolintas lėšas.
„Pasieks momentinį rezultatą, tačiau akivaizdu, kad žmonės per tuos penkerius metus, kai išdėlios, turės sumokėti tai, kas dabar nukerpama, plius palūkanas už tas lėšas, kurias įmonės, ant kurių dabar guldoma finansinė našta, turės skolintis. „Ignitis“, ESO jau dabar pareiškė, kad jie turės skolintis tai akumuliacijai pinigus, kurie irgi kainuoja, ir kuriuos turės grąžinti vartotojas. Tai šitu atveju per penkis atvejus (šildymas – ELTA) tik pabrangs vartotojams. Momentinis sprendimas yra, koks yra“, – „Žinių radijui“ sakė „darbietis“.
Pritartų siūlymui įvesti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą dujoms ir elektrai
„Labiau eičiau PVM šildymui peržiūrėjimo ir mažinimo, galbūt nulinio tarifo palikimo centralizuotam šildymui keliu ir ieškoti kitų būdų, kaip sumažinti ir suakumuliuoti pasaulinėje rinkoje kylančias kainas“, – sak politikas.
ELTA primena, kad trečiadienį V. Blinkevičiūtė Vyriausybės priemones elektros energijos kainų augimui suvaldyti pavadino nepakankamomis ir pavėluotomis. Ji pažymėjo, kad Ministrų Kabinete vyrauja chaosas, atidedant visuomenei aktualių klausimų sprendimą. Socialdemokratų lyderė ragino valdančiuosius kuo greičiau Seime svarstyti įstatymo pataisą įvesti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą gyventojų sąskaitoms už elektrą ir dujas.
Šio siūlymo premjerė Ingrida Šimonytė nepalaiko ir mano, kad Vyriausybės planas stabdyti kainų augimą ir susidariusį skirtumą paskirstyti per penkerius metus yra naudingesnis nei PVM pakeitimai.
„Mokesčių mažinimas, net ir laikinas, Vyriausybės vertinimu, nebūtų geriausias sprendimas. Geresnis sprendimas yra tiesiog kainodaros pakeitimus atlikti tokius, kokie leistų šuolį (kainų – ELTA) išdėstyti per ilgesnį laikotarpį“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovė.
Vyriausybė trečiadienį svarstys Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir Elektros išteklių rinkos įstatymų pakeitimus. Elektros energetikos įstatymo pakeitimai leis elektros reguliuotojui paskirstyti išaugusią elektros kainą vartotojams per 5 metus, ją pakeliant tik iki 20 proc. Sulaukus Seimo pritarimo, pakeitimais taip pat pusei metų būtų pratęsiamas antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas, nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinkusiems suteikiant laiko iki kitų metų liepos 1 d.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, antrajame etape iš 750 tūkst. tiekėją tepasirinkę trečdalis, o augant įtampai dėl kylančių energijos kainų ir dabartiniam pasirinkimo terminui einant į pabaigą, didžioji dalis dar nepasirinkusių gyventojų gali suskubti tą daryti paskutinėmis dienomis, dėl to esą visuomenėje kiltų nepasitenkinimas.
Galutinis tiekėjo pasirinkimo terminas, anot D. Kreivio, nebus keičiamas – trečiasis liberalizacijos etapas baigtųsi 2023 m. sausio 1 d.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimais ketinama sustabdyti gamtinių dujų kainų augimą šildymui ties 30 proc., o viryklėms – 20 proc. Tikslias „lubas“, pasak D. Kreivio, nurodys reguliatorius. Taip pat pataisos leis šilumos gamintojams daugiau nei 50 proc. dujų įsigyti dvišalėmis sutartimis, o ne biržoje.
