Antai premjerė I.Šimonytė šią savaitę, kaip ir anksčiau, kartojo, kad Vyriausybė nenori trečio karantino, pirmiausia mokyklų ar „kitų veiklų“ uždarymo. Tačiau to neplanuoja tik dabar.
Be to, premjerė konstatavo, kad būtent žmonių judėjimo ar kiti apribojimai yra bene efektyviausia priemonė stabdant ligos plitimą. Taigi galima suprasti, kad gali tekti imtis ir to.
O kol kas valdantieji skubiai ir padrikai šaudo į visas puses griebdamiesi vis naujų idėjų ar veiksmų. Arba nesigriebdami, nors pažada.
Šią savaitę paaiškėjo, kad desperatiškai laužydama galvą, kas galėtų paspartinti vakcinavimą, Vyriausybė ryžosi griebtis radikalios priemonės, kuriai dar visai neseniai neatrodė pasirengusi, – privalomo kai kurių sričių darbuotojų skiepijimo.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame projekte minima, kad nepasiskiepiję sveikatos priežiūros, socialinės globos, švietimo įstaigų darbuotojai negalėtų dirbti.
Bet pasikartojo jau daugelį kartų regėta istorija – Vyriausybė vis dėlto vėl pritūpė ir nusprendė dar „diskutuoti“.
Tuomet vėl kyla tas pats klausimas: kam reikėjo šiuo projektu pradėti mosuoti ministrų kabineto posėdyje? Gali būti, kad buvo pabandyta pasitelkti jau įprastą taktiką – viešai pagrasinti ir pažiūrėti, kokia bus reakcija.
Tiesa, buvo nutarta, kad žmonės, kurie nesiskiepija, bet dėl darbo specifikos privalo nuolat testuotis, tai turėtų daryti už savo pinigus.
Dar svarbiau – pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad visiems vyresniems nei 75 metų senjorams už pasiskiepijimą būtų atseikėjama po 100 eurų.
Mėginimai papirkti nesiskiepijančius žmones – ne naujiena. Tokių iniciatyvų griebėsi ir kai kurių kitų šalių valdžia, o Lietuvoje tai mėgino daryti ir kai kurios stambios privataus verslo kompanijos.
Tačiau tokios idėjos kritikai teigia, kad tai nelabai skatina vakcinuotis. O kai kuriuos žmones išmokos gali tik suerzinti ir dar labiau atstumti nuo skiepų. Be to, tokia skatinimo priemonė esą jau gerokai pavėluota.
Kita vertus, kodėl apskritai reikėtų mokėti žmonėms už tai, kad jie elgiasi teisingai? Gal tuomet reikia pradėti mokėti jaunimui, kad eina į rinkimus, ar vaikams, kad nebėga iš pamokų?
Šiaip ar kitaip, toks Vyriausybės sprendimas gana prieštaringai atrodo ir dėl kitų priežasčių. Mat valdžia jį nubeždžioniavo nuo opozicijos, kurią dėl to paties ką tik kritikavo. Juk buvęs sveikatos apsaugos ministras A.Veryga buvo pateikęs projektą, pagal kurį po šimtinę už skiepus gautų visi vyresni nei 65 metų piliečiai.
Valstiečio įpėdinis A.Dulkys iš pradžių įprastai vinguriavo, po to kone atvirai suabejojo tokia idėja ir ją kritikavo. O tada projektą pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurios žingsniu A.Dulkys tarsi iš inercijos irgi buvo ne itin patenkintas.
Gal šiuo atveju ministras ir teisus. Mat išmoką, kaip galbūt nekonstitucinę, sukritikavo ir Seimo teisininkai – esą tai nepagrįstai privilegijuoja vienus ir diskriminuoja kitus visuomenės narius vien dėl jų amžiaus.
Nepaisant to, Vyriausybė palaimino projektą dėl išmokų, teikia jį Seimui ir paprašė jo tam pritarti ypatingos skubos tvarka. Sunku pasakyti, kaip pakryps balsavimas parlamente.
Kaip visa tai atrodo didelei daliai visuomenės, ne tik tiems, kurie dėl skiepų vis dar trypčioja ir abejoja? Klausimas, žinoma, retorinis.
Valstiečiai, taip pat kita opozicija, aišku, nepraleido progos pasityčioti iš valdančiųjų dėl tokios autorių teisių vagystės.
Tuo metu Prezidentūra šįkart pagyrė Vyriausybę, kurią nuolat pliekia dėl esą vėluojančios ir nepakankamai visuomenę įtikinančios vakcinavimo kampanijos, – esą valdantieji pagaliau parodė, kad moka ne tik bizūnu mojuoti, bet ir rasti kitokių argumentų.
Tokiais pareiškimais Prezidentūra gyrė būtent Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir jos vadovę M.Navickienę, o kartu vėl įgėlė sveikatos apsaugos ministrui. Tiesa, G.Nausėda kol kas nesiryžta pradėti atvirai reikalauti A.Dulkio galvos ir pulti atvirai kariauti su šį ministrą besąlygiškai palaikančia premjere.
Gali būti, kad šalies vadovas dar nusprendė palaukti, kuo baigsis nežymėtos laidos finansavimo ministerijos pinigais skandalas.
Juolab kad į jį A.Dulkys įklimpo pats, taip parodydamas, kiek vertos visos kalbos apie tai, kad politinės patirties ir užnugario neturintis „vadybininkas“ tokiame poste tokiu metu yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai.
Bet penktadienį G.Nausėda jau pareiškė, jog A.Dulkys arba turėtų pateikti pandemijos valdymo sprendimus, arba pasitraukti.
Tuo metu pagrindinį opozicijos vairą žūtbūt siekdami išlaikyti valstiečiai irgi nesnaudžia. Partijos vedlys R.Karbauskis ir jo ginklanešė A.Širinskienė toliau grasina interpeliacija jau ne tik A.Dulkiui ar vidaus reikalų ministrei A.Bilotaitei, bet ir žemdirbių protestų dėl neveiklumo sulaukiančiam žemės ūkio ministrui K.Navickui.
Vis dėlto R.Karbauskis toliau įsitikinęs, kad žuvį pjaustyti reikia pradėti nuo galvos ir imtis pačios premjerės I.Šimonytės interpeliacijos.
Jei šios procedūros bus imtasi, jau dabar galima tvirtinti, kad ji bus nesėkminga, – interpeliacijos nepalaikys net dalis su valstiečiais besipjaunančios opozicijos.
Tačiau bet kokiu atveju toks patriukšmavimas būtų proga visiems politikams pasirodyti prieš savo rinkėjus, o šalininkams ir bendražygiams įkvėpti kovinės dvasios.
Bet dauguma piliečių tai įvertintų kaip pigų vaidinimą, vertą net mažiau nei 100 eurų.
