Apie pandemijos valdymo situaciją premjerė antradienį kalbėjo portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“.
Pasisakė apie kritiką A.Dulkiui
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę sulaukė aštrios prezidento G.Nausėdos kritikos – pasak jo, arba ministras turi suvaldyti pandeminę situaciją, arba pasitraukti. Premjerė teigė kritiką suprantanti, tačiau pabrėžė, kad atsakomybę už tai turi prisiimti ne tik Vyriausybė.
„Vertinu kritiką kaip kritiką, kurioje visą laiką būna kažkokia dalis pagrindo, nes iš tiesų situacija nėra gera. Bet klausimas yra, kas prisidėjo, o kas neprisidėjo prie to, kad situacija pablogėtų. Akivaizdu, kad skiepijimosi rodikliai galėjo būti geresni, bet ar visi tikrai padarė viską, kad jie tokie būtų, drįsčiau ginčytis“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Pasak jos, lengviausia pulti tą, kuris atsiduria įvykių sūkuryje.
„Aš labai gerai suprantu, kad visada lengviausiai pulti tą, kuris yra kažkokio įvykio sūkuryje. Ir tai, kad dabar daugiausiai kritikos susilaukia Arūnas Dulkys arba Agnė Bilotaitė, manęs visai nestebina“, – kritiką Vyriausybei vertino premjerė.
Pasak jos, koronaviruso situacijos blogėjimui įtakos padarė ir tam tikrų politikų pasisakymai.
„Ten buvo ne tik prezidentas, buvo ir kiti politikai, kurių žodis jautriausioje auditorijoje surezonavo, galbūt sprendimai buvo atidėti ar laiku nepadaryti. Faktas tas, kad be šių pareiškimų turbūt būtų buvę galima lengviau įtikinėti žmones, kad skiepytis yra būtina, ir kad mirtys, kurias kasdien konstatuojame, dažniausiai susijusios su tuo, kad žmonės nepadarė teisingo sprendimo“, – pabrėžė premjerė.
Ji sakė nematanti priežasčių, kodėl A.Dulkys turėtų atsistatydinti.
„Nėra taip, kad prezidentas pasakė ir niekas jo neišgirdo. Išgirdo, užfiksavo, įsivertino, bet ar tai reiškia, kad aš dabar turiu treptelti koja ir pasakyti ministrui Dulkui trauktis? Aš tam nematau pagrindo. <...> Prezidento nuomonę gerbiu, bet leidžiu sau turėti ir savo nuomonę“, – laidoje kalbėjo I.Šimonytė.
Ji pridūrė, kad pastabų turi bene kiekvienam ministrų kabineto nariui, taip pat ir sau, tačiau pasako jas „akis į akį“, o ne viešai.
Pasak premjerės, žmonės nėra prirakinti prie darbo Vyriausybėje, todėl ateityje gali nutikti ir taip, kad kai kurie ministrai patys norės išeiti.
„Dirbame kartu tol, kol atrodo, kad galime kartu dirbti. Jei kažkuriai iš pusių pasirodys, kad kartu dirbti nebeišeina, tada žinoma, kad reikia daryti kažkokį sprendimą“, – svarstė I.Šimonytė.
Jos teigimu, G.Nausėdos pasisakymus neretai suprasti tiesiog sudėtinga.
„Viena savaitė buvo „perlenktos lazdos“ savaitė, o kitą savaitę jau buvo ambicija paskiepyti 90 proc. žmonių, kas reiškia – kiekvieną suaugusį žmogų Lietuvoje. Vėliau, kai Vyriausybė rimtai sugriežtino kontrolės priemones, buvo diskusija apie tai, kaip nereikia visų gąsdinti užimtomis ligoninėmis ir mirtimis, paskui po savaitės viena iš patarėjų pareiškė, kad situacija yra labai bloga.
Problema yra ne prezidento nuomonė, o tai, kad aš ne visada iki galo suprantu, kokia ta nuomonė yra“, – sakė I.Šimonytė.
Karantino dar nesvarsto
Kalbėdama apie didžiausios rizikos grupėje esančius nepasiskiepijusius žmones, premjerė apgailestavo, kad dažnai netinkamą sprendimą už tėvus priima jų vaikai.
„Kažkodėl vaikai mano, kad jie turi teisę priimti sprendimą dėl savo tėvų skiepijimosi ar nesiskiepijimo. Ir tai yra problema. Ką Vyriausybė gali padaryti – gali sudaryti sąlygas, kad žmonėms pasiskiepyti būtų kaip įmanoma lengviau. Tai jau atrodo, kad atėjome į namus, pabeldėme ir pasakėme, kad norime jus paskiepyti. Ką dar patogesnio galima padaryti?
Bet sprendimus už šiuos žmones priima jų vaikai, ir pasako, kad ne – tu nesiskiepysi. Čia jau įkaito situacija gal net pasidaro, kai sprendžia ne tas žmogus, kurio sveikatai kyla rizika“, – svarstė Vyriausybės vadovė.
Pasak jos, prastą skiepijimosi situaciją taip pat lemia nepasitikėjimas valstybės institucijomis ir pačia valstybe.
„Jeigu jūs įvertinsite tas valstybes, kuriose yra aukščiausi pasiskiepijimo rodikliai, kaip taisyklė tai bus tos valstybės, kur pasitikėjimo rodikliai yra labai aukšti. Yra ir tam tikri įpročiai – mes jau paskui pradėjome vertinti, kaip skiriasi mūsų žmonių skiepijimasis nuo gripo profilaktiškai, ir tų šalių žmonių skiepijimais nuo gripo profilaktiškai – kai pasižiūri skirtumą, jis didžiąja dalimi pasako, kodėl mes turime tokį skirtumą covid skiepuose“, – aiškino I.Šimonytė.
Premjerė taip pat patvirtino, kad apie trečiąjį karantiną Vyriausybė šiuo metu negalvoja.
„Spekuliuoti skaičiais tikrai nenoriu – pagrindinis kriterijus, kuris yra objektyvus, yra ligoninių užimtumas. Mirtys, kad ir kokios skaudžios jos bebūtų, labai dažnai yra pasekmės labai prastos žmonių sveikatos arba sprendimo nepasiskiepyti. Didžiajai daliai žmonių, kurie mirė pas pastaruosius kelis mėnesius, tos mirties būtų pavykę išvengti, jei jie būtų pasiskiepiję“, – aiškino I.Šimonytė.
Ji pridūrė, kad praėjusių metų gruodžio pradžioje su tokiu pačiu atvejų skaičiumi ligoninių užimtumas buvo trečdaliu didesnis.
Pasak I.Šimonytės, naujų užsikrėtimų skaičiai, tikėtina, augs ir toliau, tačiau dabar svarbiausias tikslas, kad tai nesugriautų sveikatos sistemos.
„Tikrasis rodiklis yra sveikatos sistema, kiek galime skirti tam išteklių. Kol kas sveikatos sistema nors ir sunkiai, bet susidoroja su tuo skaičiumi“, – sakė premjerė.
Vyriausybės vadovės teigimu, situacijai nepadeda ir tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) jau kurį laiką neturi vadovo.
„Žinoma, kad tai sisteminė problema. Pirma problema ta, kad valstybės institucijų vadovams mes negalime pasiūlyti net pusėtinai konkurencingo atlyginimo, lyginant su privačiu sektoriumi. Tai reiškia – rasti žmogų, kuris labai pasišautų ateiti į vietą, kur bus labai stipriai kritikuojamas, tokių nėra labai daug. <...> Akivaizdu, kad, jeigu vadovą pavyktų turėti veiksnų ir turintį idėjų, tas rezultatas galėtų būti ir geresnis“, – svarstė I.Šimonytė.
Migracijos krizė dar nesibaigė
I.Šimonytė taip pat sakė kol kas nematanti priežasčių, kodėl Lietuva dėl veiksmų, kuriais siekiama suvaldyti nelegalios migracijos krizę, galėtų susilaukti Europos Sąjungos pastabų. Tačiau, premjerės vertinimu, kritika dėl nelegalių migrantų dažnai nukreipiama Lietuvai, tačiau pernelyg retai Baltarusijos režimo kryptimi.
„Šitoje diskusijoje gali būti įvairių argumentų, bet mane kartais stebina, kad paprastai tie argumentai apsiriboja Lietuvos Respublikos siena. Pastabų Lukašenkai už šito ūkio organizavimą būna mažai arba nebūna iš viso“, – sakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad migracijos krizė šiuo metu dar nėra pasibaigusi, kadangi, jos teigimu, Baltarusijos režimas ir toliau deda pastangas siųsti į Lietuvą nelegalius migrantus. Tačiau premjerė tuo pačiu pasidžiaugė, kad ES ir Lietuvos politikų situacijos vertinimai sutampa.
„Labai džiaugiuosi, kad vis dėl to visos Europos Sąjungos institucijos sutaria, kad tai nėra kažkokia migracijos krizė, o tai yra sąmoningas veiksmas, kurio tikslas yra destabilizuoti padėtį Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir pakeisti ES sprendimus dėl sankcijų Lukašenkos režimui. Man atrodo, tol, kol mes situaciją matome vienodai, dėl kažkokių nepatogumų, sąlygų ir kitų sąlygų tikrai dirbsime ir stengsimės realias problemas spręsti“, – kalbėjo ji.
