Ką S. Skverneliui ruošia kolegos: paliks basą ar jaukinsis? Netyla kalbos užkulisiuose

Kairieji gundo dešiniuosius apkartinti ekspremjero Sauliaus Skvernelio partinį debiutą – politikai tariasi, ar nereikėtų vėl užsukti valdiškų pinigų čiaupo rinkimuose nedalyvavusioms partijoms.

Saulius Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Agnė Širinskienė<br>T.Bauro nuotr.
Agnė Širinskienė<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Sysas<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Sysas<br>T.Bauro nuotr.
Naujai Seimo frakcijai vadovaujantis ekspremjeras S.Skvernelis vis labiau kloja pamatus ir naujai partijai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Naujai Seimo frakcijai vadovaujantis ekspremjeras S.Skvernelis vis labiau kloja pamatus ir naujai partijai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis/<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis/<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tomas Tomilinas, Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tomas Tomilinas, Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2021-10-12 08:20, atnaujinta 2021-10-12 08:27

Jeigu S.Skvernelis iki lapkričio vidurio suspėtų įsteigti naują partiją, ji teoriškai galėtų pretenduoti į valstybės kišenę – taikytis į maždaug 200 tūkst. eurų biudžeto dotaciją.

Tokia galimybė atsivėrė Seime praėjusią kadenciją pakeitus partijų finansavimo tvarką.

Tuomet nuo socialdemokratų atskilusių vadinamųjų bebrų pastangomis įstatymas buvo pakeistas taip, kad į biudžetinį finansavimą gali pretenduoti ir jau po rinkimų susikūrusios, bet savo atstovų Seime turinčios partijos.

S.Skverneliui po skyrybų su Ramūnu Karbauskiu pavyko suburti trylika narių turinčią Seimo demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“.

Tikėtina, kad daugelis jų taps ir naujos partijos steigėjais.

Laukia didžiųjų atsakymo

Todėl Seimo užkulisiuose jau vyksta sąjungininkų paieškos, kas galėtų paremti siūlymą grąžinti anksčiau galiojusią tvarką.

Tuo ypač rūpinasi opozicijoje esantys socialdemokratai.

Jų atstovas Algirdas Sysas „Lietuvos rytui“ pripažino, jog kairieji suinteresuoti, kad būtų pakeista tuomet valdančiojoje koalicijoje buvusiai Socialdemokratų darbo partijai specialiai sukurta įstatymo pataisa. Pirmoji injekcija „socialdarbiečiams“ siekė per 200 tūkst. eurų.

A.Sysas mano, kad dabartinis Seimas turėtų ištaisyti ankstesniojo padarytas klaidas, bet jis pripažino, jog be valdančiosios daugumos pritarimo tai būtų tik tuščias oro virpinimas.

Todėl socialdemokratai kol kas neskuba registruoti įstatymo pakeitimų ir laukia, kaip apsispręs konservatoriai.

Gali „apsimesti šlanga“

Gali būti, kad valdančiųjų atsakymo teks gerokai palaukti. Kairieji ironizavo, jog kol konservatoriai mąstys, S.Skvernelis spės ne tik partiją įkurti, bet ir gautus pinigus išleisti.

Mat net patys valdančiųjų atstovai neslepia, jog dabar jiems ne pats palankiausias metas pyktis su S.Skverneliu. Valdančioji koalicija yra gana trapi ir trylikos naujos frakcijos balsų parama gali būti itin svarbi kritiniais momentais.

Galbūt atkeršyti S.Skverneliui ir pakenkti jo planams galėtų trokšti R.Karbauskio valstiečiai? Ar vis dėlto juos gali pristabdyti ankstesnis balsavimas ir tikinimai, jog praėjusią kadenciją priimtos pataisos nebuvo skirtos vienai konkrečiai partijai?

„Tada pataisas teikė Juozas Bernatonis (buvęs parlamentaras. – Red.), o jo Seime nėra.

Taigi nesunku apsimesti gofruota šlanga. Nors gal R.Karbauskis turi tiek pinigų, kad jam nerūpi mokesčių mokėtojų dotacijos“, – juokėsi A.Sysas.

Neketina kerštauti bukai

Tačiau įtakinga valstietė Agnė Širinskienė tvirtino, kad jos bendražygiai nesirengia išversti kailio ir bukai S.Skverneliui nekeršys.

Anot parlamentarės, jo atstovaujama frakcija kol kas nėra įtraukta į užkulisinius pasikalbėjimus dėl ankstesnio partijų finansavimo modelio grąžinimo ir valstiečiai tokiuose žaidimuose nedalyvaus.

Politikės nuomone, nesolidu kiekvieną kartą politikams kaip mažiems vaikams kaitalioti tvarką: „Tai atimti, tai duoti – man tai atrodo keistai.

Paprastai žinau, kas vyksta frakcijoje, bet apie tokius svarstymus negirdėjau.“

Nors galbūt gali atrodyti, jog valstiečiai norėtų suvesti sąskaitas su S.Skverneliu ir kitais buvusiais bendražygiais, vis dėlto A.Širinskienė tikino, kad pati nėra linkusi palaikyti socialdemokratų užmojų.

Seimo narė taip pat abejojo, ar tokią įstatymo pataisą paremtų konservatoriai, nes jie esą suinteresuoti stiprinti S.Skvernelio pozicijas: „Mano galva, jiems netgi būtų naudinga pakviesti juos į koaliciją pakeičiant joje Laisvės partiją.

Akivaizdu, kad Laisvės partija neparems į Seimą atneštos mokestinės reformos, ir bijau, kad lapkritį turėsime tokią situaciją, kai valdantieji bus priversti ieškoti arba kitų partnerių, arba reforma patirs fiasko.

Aš konservatoriais dėta jau dairyčiausi kitų sąjungininkų ir neregzčiau planų atiminėti pinigų iš S.Skvernelio.“

Valdantieji nekiš rankų?

Sumanymas užkirsti kelią būsimai ekspremjero partijai pretenduoti į valstybės paramą greičiausiai nesulauks palaikymo ir opozicinėje Darbo partijos frakcijoje.

Mat pastaroji S.Skverneliui dar turėtų būti dėkinga už tai, kad jo vadovaujama Vyriausybė pernai prieš pat rinkimus „darbiečiams“ iš rezervo atseikėjo 1,8 mln. eurų.

Šie pinigai Darbo partijai buvo skirti dar prieš dešimt metų, tačiau prasidėjus juodosios buhalterijos bylai teismai sustabdė jų išmokėjimą.

Pasak Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, praėjusią kadenciją buvo padaryta klaida, kai įstatymas buvo keičiamas dėl vienos konkrečios partijos.

„Bet jei įstatymas būtų keičiamas dėl kitos partijos, tai ir vėl būtų kartojama ta pati klaida, ir bijau, kad būtų atvirkščias efektas. Nepalankus Seimo sprendimas leistų S.Skverneliui vaizduoti auką. O nukentėjusiuosius Lietuvoje žmonės myli“, – kalbėjo „darbietis“.

Be to, A.Mazuronis įsitikinęs, kad artėjant rinkimams iš viso reikėtų vengti bet kokių su jais ar partijomis susijusių pokyčių: „O jei jau daroma, turėtų būti išvengta įtarimo, kad vieniems daroma kai kas geriau, kitiems – blogiau.

Esu įsitikinęs, jog buvusiems „socialdarbiečiams“ palankios įstatymo pataisos buvo viena didžiausių politinės korupcijos apraiškų. Bet jei jos dabar būtų perrašomos taip, kad paramos negautų būsima S.Skvernelio partija, vėl būtų galima kalbėti apie politinę korupciją.“

A.Mazuronis taip pat svarstė, kad bent jau konservatoriai nebus linkę kišti rankų prie šio reikalo.

Gali iškilti dilema

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas atviravo, kad valdantieji iš tiesų gali būti nesuinteresuoti, jog tarp jų ir S.Skvernelio perbėgtų juoda katė.

Nors politikas įsitikinęs, kad praėjusią kadenciją buvusios daugumos sukurta neteisybė privalo būti atkurta, vis dėlto galima rinktis mažesnę blogybę: „Negali būti taip, kad rinkimuose nedalyvavusi partija politinių skyrybų ar manipuliacijų būdu gautų biudžetinį finansavimą kaip ir tos, kurios dalyvavo, o žmonės už jas balsavo.

Tik klausimas, kada tą teisybę atkurti? Ar dabar tam tinkamas metas, kai yra su pandemija susijusių problemų ir kai netrukus bus svarstomas biudžetas?“

E.Gentvilas iš esmės pripažino, kad valdantiesiems gali kilti dilema, ar dėl teisybės verta rizikuoti galima S.Skvernelio ir jo frakcijos parama per svarbius balsavimus.

„Tik galiu patvirtinti, kad jokių žaidimų po stalu šiandien nevyksta ir vargu ar vyks.

Todėl norėtųsi laikytis principingos politikos, o ne tokios juodai pragmatiškos.

Bet sutinku, kad taip gali atsitikti“, – kalbėjo liberalas.

Norėtų platesnės diskusijos

Didžiausios valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė irgi tvirtino, kad keičiant partijų finansavimo tvarką vadovautasi ydinga praktika.

Anot parlamentarės, įstatymai neturi būti kaitaliojami kam nors su kuo nors susipykus, norint ką nors papirkti ar panašiai: „Blogai, kai vieni ateina ir įstatymus pataiso pagal save, o tada kiti ištaiso, kaip jiems geriau. Gal reikėtų platesnės diskusijos šiuo klausimu ir į viską pažvelgti sistematiškiau. Labai nesinori, kad ir šiuo atveju sprendimai būtų priimami pripuolamai.“

Ar valdantieji nesusidurs su dilema, kai nenorėdami gadinti santykių su galimu slaptu sąjungininku S.Skverneliu turės užmiršti ankstesnei valdžiai dėl šių pataisų žertą aštrią kritiką?

„Nenorėčiau visko vertinti vien per pragmatinę prizmę. Tvarus valstybės gyvenimas turėtų būti visų interesas ir visiems turėtų vienodai rūpėti suvaldyti pandemijos arba neteisėtų migrantų krizes“, – aptakiai atsakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, paklausta, ar dotacija naujai partijai nelems politiniai išskaičiavimai.

Žada neforsuoti

S.Skvernelis ir jo bendražygiai Seime apie naujos partijos kūrimą žada pranešti artimiausiu metu. Bet politikai tikina, kad valstybės dotacija nėra pagrindinis tikslas, todėl partijos įkūrimas esą nebus forsuojamas.

Paskelbę apie naujos partijos kūrimą ir pakvietę jungtis bendraminčius politinės organizacijos steigėjai dar turi surinkti 2 tūkst. rėmėjų, taip pat surengti suvažiavimą.

Manoma, kad visos su partijos steigimu susijusios procedūros gali užtrukti kelis mėnesius. Tokiu atveju naujoji partija į valstybės dotaciją galėtų pretenduoti tik kitų metų pavasarį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.