Praėjusią savaitę lenkų dešiniųjų kontroliuojamas Konstitucinis tribunolas paskelbė, kad ES teisė yra žemiau už Lenkijos teisę ir konstituciją.
Tai buvo Varšuvos politinis atsakas Briuseliui jau daugelį metų trunkančiame kare dėl Lenkijos teismų reformos, kurią ES laiko antidemokratiniu kišimusi į teismų nepriklausomybę.
Lenkijos valdžia vėl tikisi, kad ES, dar neatsitokėjusi po „Brexit“, išsigąs „Polexit“ ir ne tik atsitrauks, bet ir dar duos pinigų, kuriuos buvo įšaldžiusi grasindama visai neduoti, jei Varšuva nekapituliuos.
Bet panašu, kad tie ištižę europiečiai šįkart nusprendė kirsti iš rimtųjų, o tai kelia statymus dar aukščiau ir dar labiau gresia nenuspėjama griūtimi.
Koks „kompromisas“ šiame grynai „juridiniame“ ginče iš principo įmanomas, ko gero, nežino net pats Lietuvos prezidentas. Bet šia niekine fraze G.Nausėda, matyt, norėjo pabrėžti savo neutralią poziciją. Būtent tai yra keista turint galvoje, koks gyvybiškai svarbus šis ginčas pačiai Lietuvai.
Šiaip ar kitaip, prezidentą galima suprasti, o tokia jo pozicija išreiškia bendrą šalies diplomatijos būklę.
Vieną strateginę kryptį atspindi G.Nausėda, asmeniškai dalyvavęs lemiamuose dabartinio Lenkijos prezidento A.Dudos rinkimų kampanijos etapuose agitatoriumi ir rėmęs artimiausią Varšuvos sąjungininką Budapeštą kovoje su Briuseliu.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija ir visa liberaliai konservatyvi Vyriausybė labiau palinkusi į Lenkijos opoziciją ir Briuselį.
Taigi griaudėjant naujai krizei šįkart už vakarinės Lietuvos sienos beliks tikėtis, kad mūsų užsienio politikos vežimas bent jau neutraliai stovės vietoje. Mat jeigu mėgins važiuoti, jo ienos gali išsiskirti dar anksčiau nei Briuselis ir Varšuva.
