Paaiškėjo, kad šios įstaigos šeimininkai griežtai kalbėjo prieš galimybių pasą, rėmė antiskiepininkų, kitų radikalų mitingus Vilniuje.
Taip pat jie yra paskelbę, kad pirmiausia priima galimybių paso neturinčius žmones, o pasiskiepiję čia gali lankytis tik su „savo atsakomybe“.
Kaip suprasti G.Nausėdą, kuris nuolat priekaištauja Vyriausybei dėl per lėto visuomenės skiepijimo, o kita ranka lyg ir laimina vakcinavimo priešininkus?
Gal tai sąmoninga prezidento strategija, kai jis bando įtikti ir vieniems, ir kitiems prieštaringai vertinamose situacijose?
Kita vertus, šalies vadovas seniai neslepia savo paramos radikaliai dešiniajai „tradicinių vertybių gynėjų“ stovyklai, kuri aršiai kritikuoja ir galimybių pasą, ir raginimus skiepytis.
Beje, savo palankumą šiai stovyklai yra viešai rodžiusi ir prezidentienė D.Nausėdienė.
Šiaip ar kitaip, po Nausėdų papietavimo Prezidentūra iškart pareiškė, jog nieko nežinojo apie „Pasaulio pakraščio“ požiūrį į skiepus ir galimybių pasus, dar patikino, kad įstaiga dirba tvarkingai, laikydamasi visų reikalavimų.
Restorano savininkai irgi suskubo pareikšti, kad yra pasiskiepiję ir turi galimybių pasus, bet vis viena yra prieš juos.
Vis dėlto liko neaišku, ar pats prezidentas su žmona apsilankymo metu naudojosi savo galimybių pasais (jeigu juos turi), ar jie buvo tokie restorano svečiai, iš kurių tokių dokumentų prašyti tarsi ir nederėtų.
Taigi ar šiuo atveju nebūtų protingiau viešai kuo smulkiau paaiškinti pirmosios šalies poros vizito „Pasaulio pakraštyje“ detales? Ir diskusijos ar įtarinėjimai būtų baigęsi.
Tačiau G.Nausėdos komanda toliau pūtė miglas aiškindama, jog negalima atstumti jokių žmonių, o prezidento politika visada buvo paremta tuo, kad reikia bendrauti su visais.
Šie išvedžiojimai vėl pakabino ore klausimą: vis dėlto Prezidentūra žinojo ar nežinojo apie restorano požiūrį į vakcinaciją ir galimybių pasus?
Bet kokiu atveju ši istorija – dar vienas neigiamas signalas tai visuomenės daliai, kuri dar nepasiskiepijo ne tiek dėl aklo ideologinio užsispyrimo, kiek dėl sutrikimo, baimės ar nežinios.
Apie tai šią savaitę portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ kalbėjo ir premjerė I.Šimonytė.
Ji priminė ir ankstesnius didelį atgarsį sukėlusius prezidento pareiškimus – esą Vyriausybė, ragindama žmones skiepytis, perlenkė lazdą.
Vyriausybės vadovė taip pat pripažino, kad jai apskritai dažnai sunku suprasti, kokia iš tiesų yra prezidento pozicija ir kitais svarbiausiais, daug aistrų keliančiais klausimais.
Išties, o kokia šalies vadovo nuomonė dėl paties galimybių paso – vieno kertinių Vyriausybės pandemijos valdymo strategijos stulpų?
Šią savaitę apie tai tiesiai paklausta Prezidentūra priminė, kad prezidentas anksčiau yra kritikavęs užmojus jį taikyti pernelyg griežtai, taip pat pabrėžė, jog galimybių paso veiksmingumas priklauso nuo visuomenės požiūrio į jį.
Viena vertus, tai aišku kaip dukart du. Negana to, daugybės žmonių elgesys ir statistika aiškiai rodo, kad didžioji dalis visuomenės galimybių pasą palaiko. O pats prezidentas?
Matant tokias rūko bangas, svyravimus ir takoskyras valdžios viršūnėse be atsakymo lieka svarbiausias klausimas: ar yra aiškus veiksmų planas, kaip valdyti pandeminę padėtį? Juk ji – vis prastesnė.
Negana to, vis garsiau skamba perspėjimai dėl to, ką buvo galima numatyti jau seniai, – dar ne pabaiga, bus ir juodesnis laikotarpis.
Kol kas valdantieji demonstruoja, kad naujų ar kraštutinių priemonių, pavyzdžiui, trečiojo griežto karantino, neketinama skelbti.
Premjerė, laidoje „Ne spaudai“ paklausta, kas ją verstų griebtis pastarosios priemonės, pareiškė, kad tai nulemtų sveikatos apsaugos sistemos ir ligoninių perkrova, bet kitų aiškesnių sąlygų nepateikė.
Vienintelė kovos su koronavirusu naujovė – šimto eurų už skiepą vyresniems kaip 75 metų žmonėms numatantis projektas, šią savaitę palaimintas Seime. Tačiau ir tai įvyko tik po pakartotinių balsavimų kunkuliuojant tikram politinių aistrų katilui.
Mat opozicija sugebėjo laikinai pristabdyti šiek tiek praskydusią valdančiąją koaliciją – tiesiog nedalyvavo balsavime griaudama įstatymui priimti reikalingą kvorumą. Vis dėlto vėliau teisės aktas buvo priimtas, kai balsuoti nutarė naujoji S.Skvernelio vadovaujama frakcija.
Opozicija panašiai elgtis bandė ir kitą dieną, kai Seimo salėje virė aistros dėl mažiesiems koalicijos partneriams – Laisvės partijai – itin svarbios įstatymo pataisos, kuri numato netaikyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio narkotinių medžiagų kiekio laikymą.
Vienas opozicijos atstovų kontrargumentų šiems užmojams buvo tai, kad priėmus šią pataisą padidės narkotikų vartojimas, be to, valdantiesiems buvo priekaištaujama, jog itin įtemptu metu Seimas apkraunamas ne pirmos svarbos darbais.
Dėl pastarojo priekaišto opozicijai, ko gero, galima pritarti. Bet valdančiuosius, pirmiausia didžiuosius koalicijos brolius konservatorius, irgi nesunku suprasti. Juk norint palaiminti kitus Vyriausybei svarbius projektus jiems žūtbūt reikia mažesniųjų partnerių pagalbos, o pastarieji tokia situacija greičiausiai ir naudojasi.
Todėl politinių rietenų, mainų ir sandorių karuselė sukasi ne mažiau greitai, nei kyla juodi pandemijos rodikliai.
