Ryžtingų vadovų Lietuvoje yra. Nuo artėjančios katastrofos išgelbėti gali tik vienareikšmiški ir greiti sprendimai. G.Nausėda dar bando kalbėtis su atžagareiviais ir sąmokslo teorijų sektomis, bet akivaizdu, jog dalies celofanų geri žodžiai jau nepaveiks. Šuoliuojančios grėsmės akivaizdoje – jokios demokratijos, jokio liberalizmo, jokių antivakserių susibūrimų. Gana tėvams nuolatos laukti, parsineš užkratą vaikas iš mokyklos ar ne.
Valstybės vadovams sutartinai trenkus kumščiu į stalą užkratas imtų trauktis jau po mėnesio.
Būtina žengti pasikeitusios migracijos politikos pėdomis. Rezultatai jau neblogi. A.Lukašenka pradeda springti prisikviestais migrantais. Lietuva ne tik turi teisę, bet ir privalo gintis. Jeigu Lietuvos įstatymai neatitinka ES teisės, reikia koreguoti šias nuostatas. Vis daugiau ES valstybių pradeda suvokti, kokia nauja grėsmė dėl pabėgėlių bangų jų pačių laukia, todėl stiprėja ir parama Lietuvai.
Vis dažniau klausiama, kokia Lietuvos pozicija dėl Lenkijos Konstitucinio tribunolo nutarimo, užginčijusio ES teisės viršenybę prieš Lenkijos įstatymus. Mano manymu, kol kas Lietuvos prezidentas užėmė vienintelę šiuo metu įmanomą poziciją – laviruoti. Kelias savaites bus tylu ir ES institucijose. Diskusijos virs žiniasklaidoje. Tačiau Briuselis ilgai delsti negalės. Gal ES valstybių atstovams net teks balsuoti. Norom nenorom prezidentui daugės klaustukų.
Vienas scenarijų gali būti toks: ES suras griežtą ir drauge aptakų sprendimą, „Polexit“ neįvyks, bet politinis susipriešinimas Lenkijoje padidės keleriopai. Tuo pasinaudos A.Lukašenka (ir kas už jo) pagausindamas „pabėgėlių“ srautus, tai paskatintų Lenkiją griežtinti savus įstatymus, dar kartą priešinantis ES teisės viršenybei.
Neatmestini ir kiti scenarijai, bet kyla esminis klausimas: o kodėl dabartinė Lenkijos valdžia, žinodama, kad sprendimas sukels didelį šurmulį ir net pasipiktinimą, vis dėlto ryžosi įvairiais aspektais provokuojančiam žingsniui? Jeigu Lenkija bent kiek būtų palanki Rusijai, būtų galima spėlioti apie pastarosios įtakos agentų sėkmingą veikimą.
Tačiau Lenkija yra aršesnė Rusijos priešininkė nei JAV.
Mano manymu, dabartinė Lenkijos valdžia ruošiasi kovai su ES dėl LGBT. Bažnyčios ir valdančiųjų pozicijos čia sutampa. O kokia partnerystės projekto ateitis Lietuvoje? Bažnyčios pozicija neįžeidžianti, aiški – neigiama. Prezidento – artima Bažnyčiai. TS-LKD norėtų būti artimi ir Bažnyčiai, ir liberalams, bet teks rinktis. Jei balsuos už partnerystę, galės po kitų Seimo rinkimų išeiti atostogų dvidešimčiai metų. Tai tema akmenukas, ant kurio užvažiavęs gali apvirsti ir ES vežimas.
Kokia perspektyva santykiuose su Kinija? Prieš 25 metus buvau seminare apie ES ateitį Vokietijoje. Seminaro vadovas nuolat kėlė Kinijos problemą, o dalyviai „prie kavos“ jį pašnibždomis vertino kaip „nušokusį“. To vadovo, amžiną jam atilsį, įžvalga buvo geniali – Kinija tapo antrąja pasaulio ekonomika su hibridiniu vidaus politikos režimu: viršuje – komunizmas, apačioje – kapitalizmas. Po dešimtmečio Kinija gali tapti ir pirmąja pasaulyje. Ką tai reiškia? Nieko kito, tik kad pasaulis bendraus su Kinija ne vertybiniu, bet naudos, savo valstybių interesų pagrindu.
Gaila, bet tokia realybė. Lietuvos žingsnis demokratinių valstybių bus giriamas, bet jos pavyzdžiu nebus sekama dėl galimų ekonominių nuostolių. Lietuvos URM laikosi nuostatos, jog „laisvė kainuoja“, todėl mano, kad tokia pozicija turėtų būti priimtina ir verslininkams, kurie, beje, praėjusioje prezidentinėje kadencijoje buvo skatinami nusigręžti nuo Rusijos ir su išmaniomis verslo idėjomis keliauti į Kiniją.
Kaip verslininkai įvertins dabartinę TS-LKD užsienio politiką, pamatysime jau per kitus Seimo rinkimus.
Lietuvos žiniasklaidoje užtikau samprotavimą, jog Vakarai, o drauge ir mūsų valstybė padarė klaidą tikėdami per ekonominį bendradarbiavimą atvesiant Kiniją į demokratiją. Mano požiūriu, jokios klaidos nebuvo, nes plečiantis ekonominiams kontaktams ir diversifikuojantis gamybai pačioje Kinijoje atsiras stipri vidurinė klasė, kuri ir yra demokratijos ekonominis pagrindas.
Kinijoje įvyks permainos demokratijos naudai, bet, rimtų ekspertų manymu, tam dar prireiks mažiausiai 20 metų. Lietuvos URM sumanymas pakeisti tradicinį ekonominį bendradarbiavimą su Taibėjumi, su Taivano atstovybe demokratizacijos proceso Kinijoje nepagreitins. Juolab kad ir pačiame Taivane, kuriame teko lankytis kelis kartus, yra įvairių požiūrių į santykių su Kinija perspektyvą.
Užtat Baltarusijoje sparčios permainos visuose frontuose labai realios, nors iš šalies žvelgiant atrodo, jog po audringo pakilimo prieš metus viskas sustojo. A.Lukašenkos dienos krėsle buvo suskaičiuotos jau tada, kai ant informacinių technologijų užaugo nauja karta – ji ir susprogdins kolchozinį ūkį. Baltarusijoje yra ir nemažai modernių įmonių, kurių vadovai jau seniai nebepaiso „samodūro“ vadovavimo.
Tokių įmonių Vakarams nereikėtų atakuoti, nes jau kitą rudenį bus prezidento rinkimai. Dabar svarbiausia – kas vietoj Batkos.
