LGBT asmenys Lietuvoje jaučiasi antrarūšiais: tyrimas atskleidė, su kokiomis problemomis jie susiduria

LGBT bendruomenei priklausantys asmenys laimingi gali būti tik tada, kai slepiasi nuo visuomenės, savo santykius tokios poros nuolat įteisina ir neformaliais būdais, taip savotiškai protestuodamos prieš Lietuvos įstatymus, rodo naujausias Žmogaus teisių centro inicijuotas tyrimas.

LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
LGBT bendruomenė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jūratė Juškaitė<br>Jono Petronio nuotr.
Jūratė Juškaitė<br>Jono Petronio nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Oct 19, 2021, 10:36 AM, atnaujinta Oct 20, 2021, 7:36 AM

Grįžtant diskusijoms apie Partnerystės įstatymą Lietuvoje, antradienį Žmogaus teisių centras surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė naujausią atliktą tyrimą apie tos pačios lyties šeimų padėtį.

Diskriminaciją patiria nuolat

Lietuvos socialinių mokslų centro tyrėjas ir sociologas Liutauras Labanauskas aiškino, kad tyrime dalyvavo 10 LGBT porų – 5 vyrų ir 5 moterų poros. Vidutiniškai šios poros santykiuose gyvena jau apie 10 metų, o partnerių amžius svyruoja nuo 21 iki 65 metų.

Tyrėjo teigimu, LGBT poros nuolat patiria diskriminaciją, o savo santykius neretai įtvirtina ir kitais būdais.

„Tyrimas parodė, kad LGBT poros jau ilgą laiką gyvena kartu, kartais net didžiąją gyvenimo dalį kuria santykius. <...> Teisinis reguliavimas neatitinka faktinės situacijos, todėl poros gali būti laimingos tik su viena sąlyga – gyvendamos pasislėpusios nuo visuomenės, nuolat patirdamos diskriminaciją.

Santykių įteisinimas remiasi formaliais arba neformaliais būdais. Iš neformalių būdų galima paminėti santuokų sudarymą užsienyje – tai yra tam tikras pasipriešinimas esančiai situacijai, nes poros Lietuvoje to daryti negali. Taip pat vyksta neformalūs santuokų ir partnerysčių įteisinimo būdai“, – pristatė L.Labanauskas.

Pasak jo, tyrimas atskleidė ir dažnas situacijas, kai porų teisės yra galimai pažeidžiamos – jas esą būtų galima suskirstyti į švelnias, pavyzdžiui, kai vienas iš partnerių negali pasiimti vaiko iš darželio ar mokyklos, o rimtesni pažeidimai susiję su teisiniais reikalais.

„Kalbame apie tokius dalykus kaip turto ir nuosavybės klausimai, ligos, nelaimingi atsitikimai užsienyje, nelaimingi atsitikimai čia, skyrybos, mirtys, testamentai. Tuomet partneriai gali atsidurti labai sudėtingose situacijose, nes jose jie negali veikti kaip pora“, – pažymėjo sociologas.

„Vienintelė kliūtis, kuri trukdo Partnerystės įteisinimui, yra kultūriškai sąlygotos nuostatos ir klaidingi įsitikinimai apie LGBT asmenis. Partnerystės instituto nebuvimas yra tiesioginis privataus gyvenimo, lygybės ir subjektyvios asmenų gerovės ir laimės ribojimas“, – pridūrė L.Labanauskas.

Jaučiasi pažemintos

Tyrimo pristatyme sudalyvavo ir patys LGBT atstovai. Su partnere atvykusi Jugnė teigė, kad savo šalyje jaučiasi lyg antrarūšė.

„Esu čia, nes myliu savo šalį, pasirinkau joje gyventi ir kurti savo ateitį, tačiau Lietuvoje esu antrarūšė pilietė, nes mano gyvenimo svarbiausi santykiai Lietuvos valstybėje yra nepripažįstami. Toks statusas žeidžia ir skaudina.

Valstybės akyse aš ir Sigutė esame niekas. Tai, kad mes kartu kuriame gyvenimą, statome kartu namus, mylime ir rūpinamės viena kita, nereiškia nieko, ir tokia situacija žemina ir sukuria labai praktinių problemų, su kuriomis kitoms poroms netenka susidurti“, – emocijų neslėpė moteris.

Jos partnerė Sigita pridūrė, jog diskusijos dėl Partnerystės įstatymo itin suskaldė visuomenę.

„Mes esame čia, nes esame pora ir mylime viena kitą. Visi kalba už mus mūsų vardu, ko mums reikia ir nereikia, o niekas neklausia mūsų. Mums reikia Partnerystės įstatymo. Kai tik prasidėjo partnerystės svarstymai, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkuose pasipylė tiek daug neapykantos, žeminimo, pagiežos, dėl to kenčiame ne tik mes, bet kenčia visų žmonių santykis.

Matome, kas vyksta Lietuvoje, byra šeimos, sesės nebebendrauja su sesėm, o tėvai – su savo vaikais. Visa tai kuriama dirbtinai, to galėtų ir nebūti“, – svarstė Sigita.

Pasak jos, saugiai Lietuvoje nesijaučia ne tik LGBT asmenys, bet ir jų artimieji.

„Esu dėkinga savo mamai, kad ji priima mane ir Jugnę, bet jai baisu. Jai baisu dėl visuomenės spaudimo, smerkimo. Net neaišku, ką iš tikrųjų norima pasakyti. Ką, ar jai dabar manęs nemylėti? Nustokite gąsdinti mano mamą“, – kalbėjo Sigita.

Partnerės teigė, kad šiuo metu kartu statosi ir namus, tad teisinis reguliavimas joms būtų itin svarbus.

„Mes šiuo metu su Sigute statomės namus kartu, kuriame bendrą turtą. Mes galime surašyti testamentus, bet net ir vienai iš mūsų gavus viena kitos palikimą tektų susimokėti mokesčius, nes šioje valstybėje mes esame niekas ir tai nebūtų paveldėjimas iš artimo žmogaus. Už turtą, kurį kuriu savo rankomis, turėčiau susimokėti mokesčius valstybei“, – pavyzdį pateikė Jugnė.

Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pažymėjo, kad tyrimas ir jo ataskaita aiškiai formuoja lūkestį valstybei sureguliuoti tos pačios lyties asmenų šeimų turtinius, teisinius santykius, priimant Partnerystės įstatymą.

„Šios šeimos aiškiai komunikuoja norą būti pripažintos, apsaugomos ir gerbiamos visuomenėje kartu su kitais žmonėmis“, – teigė ji.

J.Juškaitė pridūrė, jog Lietuva iki šiol yra viena iš 6 ES valstybių, kurioje nėra sureguliuoti tos pačios lyties asmenų santykiai. To dar nepadarė ir Latvija, Slovakija, Lenkija, Rumunija ir Bulgarija.

„Skaičiuojama, kad LGBT bendruomenė sudaro apie 10 procentų arba iki 10 procentų bendrosios populiacijos. Kiek žmonių sudaro šeimas, suskaičiuoti būtų sudėtinga, tuo labiau, kad mūsų valstybėje renkama statistika šiuo požiūriu nėra jautri. Šitas klausimas nėra įtraukiamas ir išryškinamas“, – aiškino J.Juškaitė.

Supažindino ir Seimo narius

Apie atliktą tyrimą penktadienį neįprastu būdu buvo informuoti ir Seimo nariai – Lietuvos žmogaus teisių atstovai tyrimo medžiagą įmetė tiesiai į parlamentarų pašto dėžutes.

„Dalis Seimo narių pasisako neigiamai apie šiuos žmones, galbūt ne iki galo supranta bendruomenės kasdienybę, problemas ir panašius dalykus. Natūralu, kad mes pasiūlėme Seimo nariams susipažinti su šia medžiaga“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Ji pažymėjo, kad tyrimo medžiagą turėtų gauti ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimas prie Partnerystės įstatymo turėtų sugrįžti rudens sesijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.