Prezidentūroje Lenkijos prezidentą A.Dudą priėmęs G.Nausėda paskelbė kategoriškai nepritariantis pagrindinei Briuselio nuostatai, kad teisės viršenybės ir demokratijos principų laikymasis konkrečiose ES narėse turi būti susietas su jų poreikių finansavimu iš ES biudžeto. ES įšaldė milijardinės paramos Lenkijai skyrimą būtent dėl to, kad dabartinė jos valdžia, imdama į nagą šalies teismus, esą pažeidžia teismų nepriklausomybę ir nepaiso bendrosios ES teisės.
Kaip šioje situacijoje elgtis Lietuvai? Lietuvai esmingai svarbi Lenkija, jos ekonomikos gyvybingumas, saugumo potencialas ir geopolitiniai pajėgumai. Bet ne mažiau svarbus ir ES solidarumas dėl teisės viršenybės ir bendrųjų demokratijos principų.
Be to, dabartinė Lenkijos valdžia – ne amžina, kita vertus, jei ES dabar jai nusileis, greičiausiai kils analogiško spaudimo Briuseliui banga visoje Bendrijoje.
Taigi, ko gero, išmintingiausia Vilniui būtų bent jau neskubėti tiesiai lįsti į šią kovą, o raginti tartis, bandyti sodinti prie stalo kitas mažesnes ES šalis.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, tokio požiūrio laikosi ir dabartiniai šalies valdantieji. Ar su jais šis visiškai priešingas prezidento žingsnis buvo derintas? Labiausiai tikėtina, kad ne. Prezidentas vienasmeniškai ėmėsi „lyderystės“ taip kalbėti dėl šios itin subtilios ir visai valstybei nepaprastai reikšmingos problemos.
Nežinia, ar tai tiesiog dar vienas G.Nausėdos ambicijų proveržis, ar atsakomasis smūgis valdantiesiems vėl ėmus kalbėti, kad ne tik prezidentas, bet ir premjerė turi atstovauti Europos Vadovų Taryboje. Šiaip ar kitaip, Lietuvos užsienio politikos vaizdelis – nekoks.
