Tai rodo šią savaitę vienoje sostinės parduotuvių įvykęs ginkluotas išpuolis.
Vyriškis, kuriam apsaugos darbuotojas nurodė užsidėti kaukę, susigrūmė su apsaugininku, o pastarajam pabandžius jį sulaikyti išsitraukė ginklą ir peršovė apsaugos darbuotojui kojas.
Konfliktai viešosiose vietose dėl kaukių, o ypač dėl galimybių paso tikrinimo – jau nebe naujiena. Įsiutę piliečiai yra užpuolę apsaugininkus ar tikrintojus, bet ginkluotas išpuolis – pirmas.
Ar tokie smurto protrūkiai nėra bendros vis agresyvesnės atmosferos, susikaupusios prieš pandemijos valdymą nusiteikusioje visuomenės dalyje, išraiška?
Riaušių prie Seimo, kai buvo sužaloti policijos pareigūnai, paženklinti vadinamojo šeimos maršo mitingai bent kuriam laikui, regis, išsikvėpė. Bet smurto atmosfera niekur nedingo.
Belieka tikėtis, kad valanda, kai kumščiuotis ar šaudytis pradės aukšti politikai, neišmuš.
Tačiau jų badymasis liežuviais jau ima panašėti į durtynes tikrais peiliais.
Antai prezidentas G.Nausėda ketvirtadienį viešėdamas Briuselyje paskelbė, kad Vyriausybė vasaros pradžioje tyčia ėmė stabdyti visuomenės skiepijimąsi.
Šalies vadovas nurodė ir galimą priežastį – esą valdantieji greičiausiai taip elgėsi, kad nebūtų pasiektas jo iškeltas tikslas iki liepos pradžios paskiepyti 70 proc. gyventojų.
G.Nausėda toli gražu ne pirmą kartą kaltina Vyriausybę pramiegojus vasarą, nepakankamai aktyviai vykdžius skiepijimosi agitacijos kampaniją ir tik link rudens pradėjus verstis per galvą ir perlenkus lazdą.
Tiesą sakant, valdantieji į tą prezidento iškeltą tikslą išties reagavo skeptiškai ir netgi ironiškai.
Bet šiuo atveju G.Nausėda valdančiuosius apkaltino ne tiek politiškai motyvuotu pasyvumu, kiek tyčine nusikalstama veikla – sabotažu, kuris pavojingas žmonių sveikatai ir gyvybei.
Tačiau prezidentas nepaaiškino, kokiomis priemonėmis vakcinacija buvo stabdoma.
Nejaugi sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys ir premjerė I.Šimonytė nurodė visoms struktūroms procesą pristabdyti?
Nejaugi skiepijimosi punktuose žmonėms buvo pradėta meluoti, kad vakcinų nebėra?
Ar piliečiai, tarsi kokie neteisėti migrantai ties Lenkijos siena, į savo mobiliuosius telefonus pradėjo gauti valdiškus perspėjimus neiti į skiepijimosi punktus?
Galbūt piliečius, kaip tuos nelegalus, nuo punktų nustumdavo pasieniečiai ir kariuomenė?
Beje, kai kurie ekspertai prezidentui jau priminė, kad būtent vasaros pirmoje pusėje, prasidėjus visuotinei vakcinacijai, skiepijimosi tempai kaip tik buvo padidėję.
Žodžiu, po tokio G.Nausėdos pareiškimo kyla tas pats klausimas kaip ir po jo apsilankymo galimybių paso priešininkų restorane: tai klaida, neapsižiūrėjimas ar tyčinė manipuliacija?
Labiausiai tikėtina, jog G.Nausėda sąmoningai siekė pasakyti itin aštriai, kad valdantieji pajustų kuo skaudesnį smūgį.
Gal tai buvo atsakas į pastarųjų priekaištus, kad būtent prezidentas savo kalbomis apie perlenktą lazdą arba apsilankymu skiepų ir galimybių paso priešininkų restorane labiausiai ir sutrikdė skiepijimosi procesą?
O gal tai platesnės politinės strategijos dalis? Šalies vadovas, pasinaudodamas kiekviena proga įspirti valdantiesiems, šitaip bando pakenkti jų populiarumui, o kartu padidinti savąjį.
Tai labai panašu į pasirengimą kitiems prezidento rinkimams.
Sabotažu apkaltinti valdantieji irgi netylėjo.
Ministras A.Dulkys prezidentui priminė, kad vasarą visoje Europoje skiepijimosi tempai ėmė lėtėti, nes vasarojantys žmonės išvydo sparčiai mažėjančius pandemijos rodiklius.
O premjerė I.Šimonytė apskritai susilaikė nuo komentarų, paaiškinusi, kad taip elgiasi iš pagarbos „prezidento institucijai“. Tiesa, toks pabrėžtinas susilaikymas atrodė dar iškalbingesnis negu bet kokie išvedžiojimai.
Šiaip ar kitaip, šiuo susikirtimu visuomenei nusiųstas dar vienas stiprus signalas, kad valdžios viršūnės nesutaria ir nesiliauja rietis dėl pandemijos valdymo.
Ką valstybė apskritai ketina daryti ir kokį ilgalaikį planą turi? Ar jį turi? Šiuos klausimus vis aštriau kelia ne tik augantys naujų susirgimo atvejų, mirčių skaičiai, bet ir, tarkime, kaimyninėje Latvijoje vėl įvestas karantinas, uždarantis viešąjį gyvenimą.
Lietuvos valdžia toliau tikina tokių griežtų priemonių nesiimsianti.
Valdantieji skelbia laukiantys pavasario, kai dauguma visuomenės bus arba pasiskiepijusi, arba persirgusi.
Kita vertus, jie tvirtina atidžiai stebintys pagrindinį barometrą – vis sunkėjančią padėtį ligoninėse, svarsto įvairias galimas priemones.
Tuo metu vienas valdančiosios Laisvės partijos lyderių sostinės meras R.Šimašius ėmė raginti dar labiau riboti nepasiskiepijusiųjų teises ir galimybes, įvesti privalomą testavimą mokyklose, griežtinti galimybių paso gavimo kriterijus.
Opozicijos atstovai taip pat neatsilieka nuo valdančiųjų – įsivėlė į tarpusavio kapotynes.
Antai naujosios Seimo frakcijos ir būsimos partijos vedlys S.Skvernelis sukritikavo valstiečių, „darbiečių“ ir socialdemokratų atstovų pasirašytą kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl galimybių paso teisėtumo.
Pasak buvusio valstiečių premjero, toks žingsnis atrodo kaip politinis kerštavimas ir kenkimas, trikdantis skiepijimosi procesą bei kovą su pandemija apskritai.
Kaip turi reaguoti šalies piliečiai, regėdami tokias politikų kaktomušas? Norinčiųjų pasiskiepyti nuo politinių žiežirbų tikrai nepadaugės.
