Statinys, kuriame tilps daugiau kaip 250 automobilių, vartus atvers 2023-iųjų pavasarį. Miesto biudžetui jis kainuos apie 6 mln. eurų – porą kartų daugiau, negu planuota iš pradžių.
Maždaug 8,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate suplanuoti 2 aukštai po žeme ir 4 aukštai, iškilę virš jos. Statinys bus pritaikytas ir neįgaliesiems – jiems numatytos specialios parkavimo vietos. Pirmojo aukšto vakarinėje dalyje suplanuota dviračių laikykla.
Nors šis objektas nėra kuo nors ypatingas ir labai brangus, pasirengimas jo statybai užtruko daugiau kaip šešerius metus. Būtent daugiaaukštė aikštelė tapo pirmuoju dideliu projektu, kurį paskelbė 2015-ųjų pavasarį Kauno meru išrinktas V.Matijošaitis.
Dėl užsitęsusių procedūrų negalima smarkiai kaltinti nei mero, nei savivaldybės administracijos tarnautojų, mat projektuotojai susidūrė su keistais statybos reglamento reikalavimais.
Problemą pavyko išspręsti labai nesunkiai – vietoj atviros aikštelės iškils uždaras pastatas. Vairuotojai jokio skirtumo nepajus, jiems svarbiausia – surasti miesto centre vietą automobiliui, nes tokie rūpesčiai kankina jau ne vienus metus.
Dėl pandemijos ištuštėjus darbui skirtiems pastatams ši problema sumenko, tačiau po poros metų, kai bus užbaigti darbai, poreikis statyti automobilius miesto centre gal vėl bus gerokai išaugęs.
Liko tik smulkmena – daugiaaukštę aikštelę pastatyti.
Jeigu Kauno valdžia tikrai nori padaryti gerą paslaugą kauniečiams, tokios aikštelės turėtų iškilti Šilainiuose, Eiguliuose, Kalniečiuose ir kituose rajonuose, kuriuose daugiabučių kiemai dūsta nuo transporto priemonių gausos, mindomi žalieji plotai, laužomi krūmai ir užstatomi įvažiavimai.
Kartais tenka kviesti policijos pareigūnus, o kai kada gyventojai įžūlius vairuotojus baudžia savo jėgomis – pjausto padangas arba braižo automobilių kėbulus.
Pradžiai statyboms būtų galima panaudoti esamas ilgalaikio automobilių laikymo aikšteles, o geriau pasidairius tikrai pavyktų rasti nenaudojamų erdvių savivaldybės valdomose įmonėse.
Projektai nesudėtingi ir nebrangūs, o paslaugos paklausa garantuota daugeliui metų, beliktų skaičiuoti pajamas. Keista, kad verslumu garsėjanti miesto valdžia nesiima tokių darbų.
Priešingai – susidaro įspūdis, kad rekonstruojant didžiąsias miesto transporto arterijas siekiama net sumažinti automobiliams statyti skirtą erdvę. Užuot stačius automobilius įstrižai gatvės, numatytos vietos lygiagrečiai eismo juostoms.
Tai reiškia, kad tose vietose, kur anksčiau tilpdavo trys automobiliai, rekonstravus gatvę tilps tik du. Jeigu vairuotojas galvoja tik apie savo poreikius, tai ir viena transporto priemonė sunkiai įtelpa.
Gerai, kad daugumai vairuotojų netrūksta įgūdžių ir tose vietose, kur pažymėtos dvi vietos automobiliams, sugeba sutalpinti tris. Aišku, kartais kenčia veja ir borteliai, tačiau kai kuriais atvejais tiesiog nebūna pasirinkimo.
O vietos gyventojai svarsto – negi rekonstruojant gatves buvo taip sudėtinga įrengti tiek vietų automobiliams, kiek tik yra galimybių?
Tačiau miesto valdžiai turbūt labiau rūpi didingesni projektai, vienas tokių – laivybos šliuzas ties Kauno hidroelektrine. Šią idėją paskelbęs Kauno meras V.Matijošaitis, atrodo, nesiruošia jos išmesti iš galvos.
Kauno taryba paskelbė rasianti kitais metais finansavimą pirminiam projekto etapui – poveikio aplinkai vertinimui bei projektiniams pasiūlymams rengti.
Kukliausiais skaičiavimais, apie 20 metrų ilgio šliuzas su žuvitakiu kainuotų ne mažiau kaip 40 mln. eurų. Savivaldybei tokios išlaidos būtų nepakeliama našta.
Atrodo, V.Matijošaitis sugebėjo šia idėja užkrėsti susisiekimo ministrą M.Skuodį, mat pastarasis suraitė net savo parašą ant šliuzo statybos idėją inicijuojančio memorandumo.
Jeigu Vyriausybė palaimins sumanymą, neliks sunkumų nei dėl lėšų, nei dėl formalumų tvarkymo. Kitu atveju šliuzo ties hidroelektrine nebus ilgiau nei daugiaaukštės automobilių aikštelės Kauno centre – dar kelis dešimtmečius.
