Kaip ir spalio 28-ąją, kai Lietuvos apeliacinis teismas bandė atversti bylą pirmą kartą, į mitingą susirinko apie 50 A.Paleckio rėmėjų, kurie teigė, kad buvęs „Socialistinio liaudies fronto“ (SLLF) lyderis yra persekiojamas neteisėtai, ir kad jie privalo apginti „būsimą prezidentą“.
Nors žmonių susirinko nedaug, pasak abiejų mitingų organizatorės Erikos Švenčionienės iš Jiezno, A.Paleckį palaiko didžioji Lietuvos dalis, tačiau kiti esą negalėjo atvykti į mitingą, nes dirba.
„Mes čia giname ne tik žmogų, mes giname mūsų prezidentą“, – teigė E.Švenčionienė.
Išreikšti palaikymą A.Paleckiui į mitingą taip pat atvyko trys Europarlamento nariai – Airijos atstovai Clare Daly ir Mickas Wallaceas bei Tatjana Ždanoka iš Latvijos.
Latvijos rusų sąjungos lyderė T.Ždanoka mitinge sakė, kad ji atstovauja Latvijos antifašistams ir, kad A.Paleckį remia viso pasaulio antifašistai.
Šįkart į teismo posėdį atvyko ir antrasis bylos dalyvis, išteisintas vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, todėl teismui neliko kliūčių pradėti nagrinėti A.Paleckio skundą.
D.Bertauskas į teismą atvyko su dviem apsaugos pareigūnais, visi trys savo veidus slėpė po kaukėmis. Tai nepraslydo pro A.Paleckio akis.
„Prašau išaiškinti, kodėl kai kurie žmonės sėdi su kaukėmis. Ar tai yra VSD (Valstybės saugumo departamentas – Red.). Čia yra žmonių iš Europarlamento ir jo tai nesupranta“, – teismo klausė A.Paleckis.
Į šį klausimą jam atsakė prokurorė Vilma Vidugirienė. „Žmogus yra saugomas“, – paaiškino ji.
A.Paleckis teismui turėjo ne tik klausimų, bet ir prašymų. Jis paprašė jam pakeisti kardomąją priemonę bei prie bylos prijungti 16 europarlamentarų pasirašytą raštą prezidentui Gitanui Nausėdai, kuriame jie reiškia susirūpinimą, ar šioje byloje nėra pažeidinėjamos žmogaus teisės.
„Buvo akivaizdžiai pažeista nekaltumo prezumpcija iš pareigūnų pusės, remtasi tik vieno liudytojo parodymais“, – teismo paklaustas, kodėl reikėtų prijungti šį raštą, paaiškino A.Paleckis.
Prasidėjus posėdžiui, taip pat paaiškėjo, kad spaudimą teismui šioje byloje bando daryti ne tik europarlamentarai, bet ir Rusijos komunistų partija.
Teismas yra gavęs šios partijos Maskvos skyriaus pareiškimą, kuriame reiškiama parama A.Paleckiui ir teigiama, kad jiems nesuprantama apie kokį valstybės išdavimą kalbama buvusio SLF lyderio byloje, nes jis nedirbo Lietuvos struktūrose ir esą jokių valstybės paslapčių Rusijai išduoti negalėjo.
Nei europarlamentarų, nei Rusijos komunistų raštų teismas nusprendė prie bylos neprijungti, tačiau ir išgirdus neigiamą atsakymą, pageidavimų koncertas byloje tęsėsi.
A.Paleckis ir jo advokatai teismo paprašė į teismą iškviesti ir apklausti Audrių Butkevičių bei iš VSD išreikalauti vaizdo įrašą, kuris prokuratūrai tapo pagrindu pradėti šią baudžiamąją bylą.
Prokurorė V.Vidugirienė įsitikinusi, kad šie A.Paleckio ir jo advokatų prašymai turėtų būti atmesti. Viso vaizdo įrašo iš VSD ji pati prašė dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jai jis nebuvo duotas.
"Gavome atsakymą, kad įrašo įslaptinimo terminai nėra pasibaigę", - sakė valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė ir pabrėžė, kad apklausti A.Butkevičiaus teisme nėra prasmės, nes jis nėra dalyvavęs D.Bertausko ir A.Paleckio pokalbiuose bei į Rusiją su jais nevažinėjo.
Nors Šiaulių apygardos teisme daugelis A.Paleckio bylos posėdžių buvo uždari, nuteistojo apeliacinį skundą teismas nusprendė nagrinėti viešai. Už uždarų durų bus svarstomi tik klausimai susiję su D.Bertausko sveikata.
Septyniolika mėnesių už grotų jau praleidęs A.Paleckis (50 metų) neigia šnipinėjęs Rusijai.
Savo kaltės jis nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.
Iš įkalinimo įstaigos „Lietuvos rytui“ rašytuose laiškuose jis tvirtino, kad susidorojimą su juo užsakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, o jį pareigūnai įvykdė pasinaudoję D.Bertausko silpnybe vaikams.
„Yra tik pažeidžiamo D.Bertausko parodymai, kuriuos, matyt, jis buvo paprašytas duoti, kad nebūtų nuteistas pedofilijos byloje. Yra tik jo kalbos ir daugiau nieko“, – tvirtino A.Paleckis.
Su sostinės verslininku, kaip teigia pats A.Paleckis, jį siejo tik verslo reikalai.
Esą po 2016 metų Seimo rinkimų, kuriuos Naujosios Vilnios apygardoje A.Paleckis pralaimėjo konservatoriai Monikai Navickienei, jis pradėjo ieškotis darbo, nes reikėjo galvoti, kaip toliau gyventi.
„Viena iš idėjų, beje, pasiūlyta D.Bertausko, buvo verslo verslo pasiūlymas – pabandyti parduoti maisto aromatizatorius, kuriais jis prekiavo, Rusijos rinkoje.
Aš į Rusiją dažnai buvau kviečiamas į konferencijas, todėl pagalvojau, kad galiu pabandyti tarpininkauti. Dabar galvoju, kad jis, matyt, jau tuo metu buvo pakabintas mūsų tarnybų, bet aš to nežinau“, – kalbėjo A.Paleckis.
Prokurorė V.Vidugirienė tvirtino priešingai. Jos teigimu, A.Paleckis kartu su D.Bertausku ne tik susitikinėjo tarpusavyje, bet ir lankėsi Rusijoje, gyvai, elektroniniu paštu ir telefonu palaikė nuolatinius ryšius su Michailu Golovatovu, buvusiu KGB specialiosios paskirties padalinio „Alfa“ vadovu bei Sausio 13-osios bylos kaltinamuoju, bei su Eduardu Kruglovu, buvusiu padalinio „Alfa“ karininku.
Būtent šie asmenys, prokuratūros teigimu, organizavo A.Paleckiui ir D.Bertauskui susitikimus su kai kuriais Rusijos politikais bei asmenimis, kuriuos itin domino Sausio 13-osios byla.
„Šios aplinkybės nustatytos ne tik pačių kaltinamųjų parodymais, bet ir išsamia bylos medžiaga apie vizitų laiką, vykimo būdą, gyvenamąsias vietas, asmenis, su kuriais kaltinamieji bendravo, taip pat kratų metų rastų daiktų, dokumentų apžiūrų protokolais, procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis“, – sakė V.Vidugirienė.
Jos teigimu, byloje yra užfiksuoti abiejų bendrininkų pokalbiai, kuriuose A.Paleckis perspėja D.Bertauską, kad būtų budrus vykdamas į Rusiją, nes jų veikla yra nusikalstama, kad jie padeda kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir už tai jiems gali grėsti laisvės atėmimas.
