LGBTQ+ bendruomenei priklausantis abiturientas prabilo apie patirtį mokykloje: grasinimai kartais tampa veiksmais, bet mokytojai nedaro nieko

Jaunuolių patirtys atskleidžia, jog LGBTQ+ bendruomenei priklausantys moksleiviai patyčias ir diskriminaciją patiria ne tik iš bendraamžių, bet ir iš savo mokytojų. Pasak specialistų, homoseksualūs ar transeksualūs paaugliai dėl neigiamo požiūrio mokykloje gali patirti rimtų psichologinių problemų, dalį tai priverčia pagalvoti net apie savižudybę.

LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>G.Bitvinsko nuotr.
LGBT bendruomenė<br>G.Bitvinsko nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
 L.Plieniūtė<br>V.Skaraičio nuotr.
 L.Plieniūtė<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Nov 16, 2021, 12:10 PM, atnaujinta Nov 16, 2021, 12:14 PM

Ši problema antradienio rytą aptarta Tolerantiško jaunimo asociacijos Tarptautinei tolerancijos dienai skirtoje spaudos konferencijoje „LGBT+ mokiniai: pribrendome organizuotis?!“

Nepalaiko net mokytojai

Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis teigė, jog mokyklose LGBTQ+ bendruomenei priklausantys jaunuoliai vis dar susiduria su dideliais iššūkiais.

„Šiandien norėtumėme atkreipti dėmesį, kad, šiek tiek laisvėjant visuomenei, į viešumą vis patenka informacijos apie mokyklose netinkamai ar nepakankamai reprezentuojamas LGBTQ+ asmenų grupes. Jeigu pamenate, prieš kelis metus buvo paviešinta informacija apie tikybos mokytojos pamoką, kurioje mokytoja prilygino homoseksualius žmones kanibalams.

Šiemet VGTU inžinerijos licėjuje psichologijos pamokoje mokiniams galimai buvo dėstoma, kad dauguma pedofilų yra gėjai. Visos šios istorijos yra tik ledkalnio viršūnė ir yra pamatomos tik labai drąsių ir atsakingų mokinių dėka“, – tvirtino jis.

Pasak A.Rudomanskio, dažnai savo orientaciją atskleidę mokiniai paliekami vieni, be jokio užnugario.

„Tokios grupės įsukamos į stereotipų ir išankstinių nuostatų verpetus ir smogia tiems mokiniams patyčiomis, ignoravimu, diskriminacija, bauginimu. Tai šiandien vyksta Lietuvos mokyklose“, – aiškino jis.

Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos dvyliktokas Klaidas Aretas Petručionis pastebėjo, kad tolerancijos kai kuriose mokyklose jau daugiau, tačiau esminės problemos niekur nedingo.

„Esu translytis biseksualus vaikinas. Būtų nesąžininga, jei nepaminėčiau, kad per kelis pastaruosius metus Lietuvos visuomenė tikrai padarė gana didelę pažangą ties požiūriu į LGBTQ+ asmenis ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes. Bet tai nereiškia, kad situacija yra gera – geriausiu atveju, ją įvardinčiau kaip patenkinamą, ir tai galioja tik Vilniaus mokykloms, bet ir tai su klaustuku.

Šioje mokykloje mano patirtis pakankamai pozityvi – turiu palaikančią auklėtoją, kuri yra dalyvausi 2019-ųjų „Baltic pride“ eitynėse, atsiskleidus kaip trans vaikinui mokytojai priėmė, beveik visi klasiokai taip pat, o likę transfobiškų remarkų man nesako. Iš mokytojų ir administracijos nėra tekę girdėti blogų komentarų, bet pasitaiko nekorektiškų juokelių.

Daugiau patyčių sulaukiau praeitoje mokykloje, kurią pakeičiau dėl su tuo nesusijusių priežasčių. Kasdien bent kelis kartus per dieną teko girdėti įžeidinėjimus. Dabartinėje mokykloje retkarčiais taip pat teko to girdėti, o naujausia patirtis buvo tada, kai prisijungiau prie savo kompiuterio IT klasėje, ir aplankai, kurie buvo užvadinti mano vardu, buvo pervadinti į necenzūrinius įžeidimus“, – prisiminė jis.

K.A.Petručionis teigė, kad mokykloje pats klijavo ir LGBTQ+ bendruomenę palaikančius lipdukus, tačiau ilgiau nei vieną dieną jų jau nematė. Jis taip pat prisipažino, kad pažįsta žmogų, kuris dėl patiriamos diskriminacijos galiausiai paliko mokyklą.

„Šis asmuo buvo nuėjęs pas mokyklos psichologę, papasakojo jai informaciją apie save, atsiskleidė, o tada apie tai sužinojo dalis mokyklos, nors asmuo patikėjo tokią jautrią informaciją tik jai. Tada jam teko išgyventi nuolatines patyčias, kol galiausiai teko pakeisti mokyklą.

Taip pat pažįstu daug kitų LGBT mokinių iš kitų mokyklų, ir gal tik vienas ar du nėra patyrę jokios LGBT fobijos ar yra sulaukę tik vieno ar kito komentaro per visą gyvenimą. Bet didžioji dalis sulaukia ne tik necenzūrinių pravardžiavimų, bet ir grasinimų būti sumuštiems ar nužudytiems, palinkėjimų numirti ar nusižudyti patiems. Kartais tie grasinimai tampa veiksmais, ir LGBT mokiniai būna sumušami tik dėl to, kad yra LGBT.

Ką dėl to daro mokytojai ir administracija? Dažniausiai nieko. Mano draugams yra tekę girdėti tokias frazes, kaip „nereikia demonstruotis“, „atrodyk normaliai ir niekas nemuš“. Mokytojai neturi teisės žeminti savo mokinių tiesiogiai ar pamokos metu vien todėl, kad jie priklauso LGBT bendruomenei“, – sakė abiturientas.

Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ viena iš steigėjų Lina Plieniūtė svarstė, kad dauguma LGBTQ+ bendruomenei priklausančių moksleivių bijo atsiskleisti dėl baimės būti atstumtiems ir paniekintiems.

„Vienoje iš šalies mokyklų pertraukos metu netradicinės orientacijos moksleivis ėjo koridoriumi ir vaikų grupelė pradėjo leisti homofobiškus, įžeidžiančius pasisakymus. Tuo metu pro šalį ėjo dvi mokytojos ir visiškai nekreipė dėmesio, viena net šyptelėjo sarkastišku šypsniu, bet nesustabdė tų patyčių. Kyla klausimas, ar moksleivis jaučiasi komfortiškai šioje mokykloje?

Būna tikrai tokių atvejų, kai LGBT moksleiviai būna sumušami tų pačių moksleivių, bet bijo pasisakyti tėvams vien dėl to, kad šeimose yra ir homofobiški tėvai“, – pasakojo L.Plieniūtė.

Veda prie rimtų psichologinių problemų

„Rainbow Challenge“ klubų koordinatorė, psichologė Rasa Katinaitė kalbėjo, jog LGBT jaunimo psichologinė gerovė Lietuvoje tikrai nėra gera.

„ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis, daugiau nei pusė 15-17 metų moksleivių, kurie priklauso LGBT bendruomenei, demonstruoja depresijos simptomus“, – pabrėžė specialistė.

„LGL duomenimis, du iš trijų LGBT moksleivių vengia eiti į mokyklą, nes ten nesijaučia saugiai“, – pridūrė R.Katinaitė.

Ji aiškino, jog kartu to Tolerantiško jaunimo asociacija atliko tyrimą, kurio metu apklausė 100 Lietuvos moksleivių. Dauguma iš jų priklausė LGBTQ+ bendruomenei, o tyrimo duomenys esą verčia sunerimti.

„Net 86 proc. teigia, kad mokykloje patyrė mokytojų homofobiją ar transfobiją, o 70 proc. iš jų teigė, kad ją patyrė iš kitų bendraklasių.

Yra ir tokių kraštutinumų – yra dalis moksleivių ir mokytojų, kurie per pamokas atvirai kalba apie tai, kad homoseksualius asmenis reikėtų žudyti, ir net pateikia pavyzdžius, kaip galima tai padaryti. Taip pat skleidžiama klaidinga, mokslu nepagrįsta informacija apie homoseksualumo laikymą psichikos sutrikimu“, – vardijo R.Katinaitė.

Pasak psichologės, jeigu su diskriminacija susidūręs moksleivis negauna palaikymo, jis nebepasitiki savimi, o tai veda ir prie kur kas rimtesnių problemų.

„Dažnai jeims sunku išreikšti savo nuomonę ir už ją atstovėti, jie viską kaupia savyje, ir tai susiję su didesniu jų polinkiu į psichikos sutrikimus ir savižudybe. tai paaiškina, kodėl ir LGBT bendruomenė yra didesnėje rizikoje į savižudybe ir psichikos sutrikimus“, – dėstė specialistė.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.