Apie Prezidentūros bei Vyriausybės santykius „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo du buvę premjerai – Gediminas Kirkilas bei Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius.
Atsakomybę turėtų prisiimti prezidentas
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį teigė, kad apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos pokalbį ministerija sužinojo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.
A.Kubilius laidoje svarstė, jog G.Nausėda, būdamas Lietuvos atstovu Europos Vadovų Taryboje, privalėjo prisiimti atsakomybę ir pateikti gautą informaciją Vyriausybei.
„Mano manymu, prezidentas turi tiesiog Konstitucinę pareigą būdamas Lietuvos atstovu Vadovų taryboje tą informaciją, kurią gauna kaip EVT narys, nedelsiant perduoti kitiems svarbiems Lietuvos valstybės pareigūnams, atsakingiems už atskiras sritis – visų pirma premjerei, užsienio reikalų ministrui. Bet tas nebuvo padaryta, ir, matyt, nėra net tokio supratimo“, – sakė jis.
Pasak EP nario, panašu, jog Prezidentūra turi rimtų komunikacinių problemų.
„Šiandien vėl paklausiau prezidento pareiškimo, kad, jei užsienio reikalų ministras turi problemų su komunikacija, tai jis turi skųstis ne spaudai, o skambinti prezidentui. Mano manymu, problemų su komunikacija turi visų pirma Prezidentūra, nes ji nesugeba tos informacijos tinkamai valdyti ir perduoti, o tai yra labai stiprus kenkimas valstybės darbui.
Todėl kitose šalyse yra taip, kad į EVT važiuoja premjerai, ir šitoje situacijoje labai aiškiai pasimatė – Latvijos ir Estijos premjerai, kurie taip pat buvo informuoti apie A.Merkel būsimą pokalbį, iš karto informaciją pateikė užsienio reikalų ministrams, ji atiteko ir tų šalių diplomatams, ir Lietuva iš kitų šalių diplomatų kažką galėjo sužinoti apie tuos pokalbius“, – aiškino A.Kubilius.
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas antrino, kad tokia situacija – išties skandalinga, o krizės akivaizdoje Prezidentūra, Vyriausybė ir Seimas turėtų dirbti kaip štabas.
„Labiausiai atsakingas yra tas, kuris turi aukščiausias pareigas – šiuo atveju prezidentas. Jis turi nepaisyti visų politinių nesutarimų – dar treji metai iki rinkimų, reikia siekti susitarimo. Niekada taip nebūna, kad visose institucijose yra vienos partijos atstovai, net jei būna ir vienos partijos – ir tai nesutaria.
Bet niekada Lietuvoje nebūdavo taip, kad užsienio politikos ir saugumo klausimais mes turėtumėme visiškai nesuprantamas peštynes. Nesidalinti informacija, mano požiūriu, yra didžiulis pažeidimas“, – aiškino G.Kirkilas.
Jis prisiminė, kad jo kadencijos metu taip pat būta krizinių situacijų, pavyzdžiui, karas Gruzijoje.
„Visada su Valdu Adamkumi vienas kitą informuodavome. Čia buvo šventas reikalas informacija pasidalinti, apsitarti ir priimti bendrus sprendimus“, – teigė buvęs premjeras.
Pakenkė valstybės įvaizdžiui?
A.Kubilius savo ruožtu svarstė, jog neprisimena tokių situacijų, kad būtų negavęs svarbios informacijos iš Dalios Grybauskaitės ar Valdo Adamkaus.
„Įvaizdžiui tikrai yra pakenkta, ir, mano manymu, taip įvyko būtent todėl, kad prezidentas vengė informuoti tiek apie būsimą pokalbį su Merkel, tiek apie pokalbio turinį“, – aiškino A.Kubilius.
Pasak Europos Parlamento nario, Prezidentūra turėtų suprasti, kad užsienio politiką vykdo ne viena.
„Tie žodžiai, kurie yra pasakyti Konstitucijoje, kad prezidentas su Vyriausybe kartu vykdo užsienio politiką, jie savaime turėtų prezidentui ir jo patarėjams sakyti labai aiškiai: jei prezidentas gauna labai svarbią informaciją kaip EVT narys, ar iš Europos Sąjungos institucijų, jis tą informaciją turi nedelsiant perduoti Vyriausybei, kad galėtų kartu vykdyti užsienio politiką.
Jis jos neperdavė – galbūt jis nesupranta Konstitucijos žodžių kaip jo prievolės ir atsakomybės, tai galbūt reikia kažkuriuose įstatymuose tiksliai įrašyti, ką prezidentas privalo daryti, kai jis gauna kaip EVT narys kokią nors informaciją, kam jis tą informaciją neatidėliojant turi perduoti“, – svarstė A.Kubilius.
G.Kirkilas savo ruožtu pridūrė, kad turimais duomenimis reikia ne tik dalintis, bet ir pasitarti, kartu užimti bendrą poziciją.
„Neįsivaizduoju, kaip dabar į mus reaguoja užsienio partneriai, su kuo jie dabar turi kalbėtis, jei prezidentas turi vieną poziciją, bet atsidūrėme panašioje situacijoje, kaip Čekija, gal net ir blogiau“, – kalbėjo jis.
Pasak A.Kubiliaus, kai kurie Europos Parlamento nariai išgirdo G.Nausėdos poziciją dėl A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbio, tačiau daugybė užsienio politikų griežtai ir vieningai teigia, kad Europos Sąjunga Baltarusijos diktatoriui nuolaidžiauti negalima.
„Dar matyčiau tą problemą, kad trečiadienį Lenkijos prezidentas labai aiškiai pasakė, kad tai, ką Merkel tarėsi su Lukašenka, visai neįpareigoja Lenkijos, nes Lenkija nesutiks daryti kažkokių sprendimų, jei ji pati nedalyvauja tų sprendimų priėmime. Tai labai aiškiai Lenkijos prezidentas A.Duda atsiriboja nuo A.Merkel pokalbių, ir čia išsiskiria Lietuvos ir Lenkijos požiūriai, kas tikrai nėra gerai.
Mūsų prezidentas taip besąlygiškai paremdamas Merkel norą kalbėtis su Lukašenka nepagalvoja apie tai, kaip tai gali atrodyti mūsų partnerių atžvilgiu“, – pažymėjo A.Kubilius.
