Prezidentas Gitanas Nausėda parėmė A.Merkel sprendimą ir teigė, kad „kalbėtis nereiškia derėtis“. Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad pokalbiai su teroristais yra pavojingi, o apie šiuos pokalbius ministerija informuota nebuvo.
Sutarimo nerado ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Oponentai“ pašnekovai: kol vieni teigia, kad pokalbiai su A.Lukašenka nereiškia, kad jis Vakarų valstybių legitimuojamas kaip prezidentas, kiti pabrėžia, kad tokiu būdu jis gauna tai, ko ir siekia – legitimizaciją savo piliečių akyse.
L.Kasčiūnas: jeigu kovosime vidinius politinius mūšius, išbalansuosime užsienio politiką
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas pokalbį tarp A.Merkel ir A.Lukašenkos pirmiausiai vertintų pagal jo turinį.
„Jeigu ji paskambintų jam ir pasakytų – „Viršininke, arba tu atidarai humanitarinį koridorių iš Minsko į Iraką, arba jeigu to nepadarysi, gausi šeštą, septintą sankcijų paketą, visus tavo draugus, tavo artimiausias įmones mes įtrauksime į tą paketą“, tai tokį pokalbį aš suprasčiau“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Tačiau nesuprastų tokio pokalbio, jeigu jį sudarė A.Lukašenkos pasiūlymai perkelti dalį žmonių į Europą, ištraukti tam tikras jo įmones iš sankcijų sąrašo.
Vis dėlto, L.Kasčiūnas pabrėžia, kad Lietuvos politika dėl šių skambučių nesikeis.
„Joks spaudimas, ar išorinis, ar vidinis – jau dabar bando kai kas sakyti, kad reikia atidaryti duris – mūsų nepaveiks. Apgręžimo politika yra principinė – ji saugo tiek Lietuvos, tiek ES sieną“, – akcentavo politikas.
Tuo pačiu NSGK pirmininkas pabrėžė, kad reikia daryti viską, kad Europa kalbėtų vienu balsu. Tiesa, konservatorius sutiko, kad vienybės nėra ne tik ES, bet ir Lietuvos viduje.
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad apie A.Merkel pokalbius sužinojo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.
„Noriu viešai kreiptis į prezidentą ir į Prezidentūrą, kad reikia dalintis informacija. Dabar ne vieta atskiriems politiniams žaidimams. Būkime kartu, susitelkę, ypač šioje krizinėje situacijoje tai yra labai svarbu.
Jeigu nesidalinsime informacija, jeigu kovosime smulkius, nereikalingus, vidinius politinius mūšius, tai išbalansuos mūsų užsienio politiką, kuri visai neblogai ir solidžiai iki šiol atrodė“, – sakė L.Kasčiūnas.
D.Gaižauskas: kalbėtis reikia visais atvejais, jei nori išspręsti krizes
Tuo metu buvęs NSGK pirmininkas, valstietis Dainius Gaižauskas faktą, kad pradėta kalbėtis su A.Lukašenka, teigė vertinantis labai pozityviai.
Anot jo, ne Lietuva buvo nusprendusi „nesikalbėti su teroristais“, bet konservatorių paskirtas užsienio reikalų ministras, o D.Gaižausko teigimu, užsienio politikos klausimus turi spręsti prezidentas.
„Prezidentas yra aiškiai pasakęs, kad derėtis ir kalbėtis reikia, o tai nereiškia legitimuoti, įvardinti, kad pripažįstame A.Lukašenką prezidentu. Nieko panašaus.
Mes tik sakome, kad kalbėtis visais atvejais reikia, jei nori išspręsti krizes, kurios gali, mes jau taip ir matome, virsti kariniu konfliktu“, – įvertino D.Gaižauskas.
A.Butkevičius: A.Lukašenką baugina, kad 40 proc. baltarusių jo nelaiko prezidentu
Buvęs krašto apsaugos ministras, Kovo 11-osios Akto signataras Audrius Butkevičius įsitikinęs, kad A.Merkel neturėjo kalbėtis su A.Lukašenka.
„A.Merkel, netgi ir išeidama iš savo pozicijų, turi ginti Europos interesus, ir mūsų, kaip Europos dalies, interesus. Šiuo atveju ji parodė tam tikrą minkštumą. To nereikėjo daryti, ir tą pripažįsta A.Merkel kolegos Vokietijoje“, – teigė jis.
A.Butkevičius atkreipė dėmesį, kad A.Lukašenka pirmiausiai reikalauja legitimizacijos prieš Baltarusijos piliečius, o tokiais pokalbiais jis tai ir gauna.
„A.Lukašenka nuo 2000-ųjų metų turi konfliktą su pasauliniais lyderiais. Jam būti nepripažįstamam Vakaruose yra absoliučiai priimtina situacija, jis prie jos pripratęs. Bet jis turi naują situaciją viduje – yra pakankamai nemenkas skaičius žmonių, kurie jo prezidentu nebelaiko.
Sociologų skaičiavimais, tokių žmonių – apie 40 proc. Ir ši situacija jį baugina. Kalbame apie legitimaciją, kurią jam suteikia Vakarų lyderių pokalbiai su juo, ir demonstravimas, kad jis yra lošėjas krizėje ir kad jis sodina kitus prie derybų stalo. Kalbame apie legitimaciją jo pačio piliečių akivaizdoje“, – pabrėžė A.Butkevičius.
Anot jo, svarbu, kad su A.Lukašenka pakalbėjo ne tas žmogus. „Yra tarptautinės institucijos, kurios gali kalbėti su pačiu velniu“, – pabrėžė jis.
M.Lapinskas: tai yra nusikaltėlis, laikantis įkaitus
Savo ruožtu politinių konsultacijų ekspertas Mindaugas Lapinskas pokalbių tarp A.Merkel ir A.Lukašenkos nelaiko jo, kaip prezidento, pripažinimu.
„Joks čia ne pripažinimas. Tikrai ne prezidento pripažinimas. Tai yra tas nusikaltėlis, kuris laiko įkaitus, ir tam nusikaltėliui reikia perduoti, pagrasinti, kad tau bus blogai. Ir tas nusikaltėlis, galvodamas, kad jis su šia transakcija išlošė kažkokią licenziją toliau kažką daryti, labai klysta“, – įvertino M.Lapinskas.
Anot jo, dėl šių pokalbių A.Merkel nereikėtų demonizuoti. M.Lapinskas įsitikinęs, kad politikė į šią situaciją pažiūrėjo pragmatiškai – jog reikia šiam laikotarpiui nuimti prie sienos susikaupusių migrantų spaudimą.
Vokietijos kanclerė šią savaitę dukart bendravo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.
