„Kol kas nesvarstome tokių dalykų ir tikrai diskutuojame su kaimynais apie visus sprendimus, kuriuos jie daro, kuriuos mes darome, derinamės veiksmus, bet apie tai kol kas kalbos nėra“, – antradienį teigė I. Šimonytė.
Premjerė taip pat viliasi, kad tuo atveju, jei Lenkija vis tik apsispręstų uždaryti sieną su Baltarusija, apie tai būtų informuotos ir kaimyninės šalys, įskaitant Lietuvą.
„Lenkija yra pakankamai suvereni valstybė, kad priimtų sprendimus savarankiškai, bet, žinoma, jeigu tokie sprendimai bus priimami, paprastai geros kaimynystės principai reikalautų informuoti bent jau apie tai, kadangi tai gali turėti pasekmių ir kaimyninėms šalims“, – pažymėjo ji.
Huminatarinio koridoriaus per Lietuvą geru sprendimu nelaiko
Ingrida Šimonytė sako, kad humanitarinis koridorius per Lietuvą Baltarusijoje esantiems migrantams nėra geras sprendimas.
„Aš bijau, kad iš praktinių sumetimų tai yra labai sunkiai, o gal labiau net neįgyvendinamas sprendimas. Todėl mūsų siūlymas, kurį mes įgarsiname jau ne turbūt ne pirmą dieną, kad tą problemą reikėtų spręsti visgi sukuriant humanitarinį koridorių pačioje Baltarusijoje... Per Jungtines Tautas ir kitas organizacijas“, – Seime sakė Vyriausybės vadovė.
Baltarusijos režimo atstovai yra sakę, kad kilusios krizės sprendimo priežastis galėtų būti tiesiog „humanitarinio koridoriaus“ į Vokietiją ar kitas šalis sukūrimas. Esą tokiu atveju Baltarusija įsipareigotų likusius 5 tūkst. migrantų išsiųsti į jų kilmės šalis.
Vokietijos vyriausybė atmetė Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos reikalavimą priimti 2 000 Lenkijos pasienyje įstrigusių migrantų. Tai nėra „Vokietijai ar ES priimtinas sprendimas“, pirmadienį sakė vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
ES kaltina A. Lukašenką tyčia gabenant migrantus į ES šalių Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos pasienį ir taip keršijant už sankcijas. Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje šiuo metu įstrigę tūkstančiai žmonių, pirmiausiai – iš Artimųjų Rytų. Apie 2 000 baltarusių institucijos apgyvendino logistikos centre netoli sienos.
