Apie pandemijos ir migracijos krizės iššūkius V.Andriukaitis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
Pasigenda vienybės
V.Andriukaičio nuomone, Lietuvos politikoje šiuo metu stokojama tokio lygio politikų kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Mes kol kas gyvename keistoje konfliktų rezgimo ir eskalavimo aplinkoje. Pas mus tokia keista užsienio politikoje komanda Seime ir ministerijoje, kuri gali nusifotografuoti prie vėliavų, pamokyti A.Merkel ir kitus, bet tai gerokai juokinga. Juokinga, jei nebūtų ir apmaudu, kad mes tik tokio lygio šiandien turime ir parlamente, ir ministerijoje žmonių“, – svarstė politikas.
V.Andriukaitis pabrėžė, jog kelių krizių akivaizdoje valdžia turėtų būti itin vieninga.
„Pandemijos krizė yra milžiniška, migracijos krizė ir skaičiais, ir retorika nėra tokia didelė Europos Sąjungos mastu. <...> Aš manau, kad reikėtų dar kartą pabrėžti, kad, jei yra jau kelios krizės, vykdomojoje valdžioje kaip tik turi būti susiklausymas, ir, jei jau taip atsitiko, reikėtų išsiaiškinti prie uždarų durų, o ne transliuoti tai į išorę.
Man keistokai skamba, kad net ir pandemijos atveju niekaip nerandame bendros kalbos tarp prezidento, Vyriausybės ir parlamento. Tai ne kelias valdyti pandemiją. Tai yra labai blogas pavyzdys, ir manau, kad didžioji dalis Lietuvos žmonių tai mato“ , – aiškino PSO pasiuntinys Europai.
„Štai yra sena išmintis – netikėkite, ką kalba – žiūrėkite, ką daro. Keista, kad pandemijoje ir Seimas, ir Vyriausybė, ir prezidentas nesupranta, kad reikia pajungti visas racionalias pajėgas ir normaliai tvarkytis, nes tiek daug yra galimybių ir gerų patirčių“, – pridūrė jis.
Pasak V.Andriukaičio, taip pat blogai, kai į atsakingus postus ateinama neturint institucinės išminties ir didelės patirties.
„Kalbu ne tik apie prezidentą. Manau, kad G.Landsbergiui tą galima drąsiai pritaikyti, Seimo komitetų pirmininkams, Ž.Pavilioniui, L.Kasčiūnui“, – pavyzdžius pateikė jis.
A.Merkel pokalbius su A.Lukašenka vadina „labai teisingu žingsniu“
Kalbėdamas apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka politikas prisipažino, jog pritaria tiems, kurie palaiko A.Merkel pastangas spręsti humanitarinę krizę.
„Lygiai kaip mano kadencijoje visus sukrėtė vaikutis, išmestas Viduržemio jūros bangų. Tas epizodas sukrėtė visą pasaulį – dabar ir tas sukrečia. Mano klausimas labai paprastas – ar mes mokame žmogiškai ir su atjauta pažiūrėti, kas darosi? A.Merkel demonstruoja pavyzdį – visiškai nesvarbu, kad galima interpretuoti, legitimavo ar ne – vaiko gyvybės akivaizdoje tai yra tušti svarstymai.
Kiek kartų pasauliui teko derėtis su teroristais? Tūkstančiai variantų ir tūkstančiai finalų. Kitaip tariant – derybų įrankis irgi yra įrankis. Jo niekas negali nuneigti ir sveikas protas pirmiausiai reikalauja išspręsti humanitarinės krizės situaciją“, – sakė V.Andriukaitis.
Jo teigimu, pokalbių inicijavimas buvo itin teisingas kanclerės žingsnis.
„Humanizmas suteikia didžiulę paramą nevyriausybinėms organizacijoms, demokratinei Baltarusijos visuomenei ir mums parodyti, kad mes esame žymiai universalesnių, žmogiškų vertybių vedami net ir šitoj ciniškoj Lukašenkos situacijoj“, – pažymėjo jis.
Vis tik A.Andriukaitis teigė abejojantis realaus karinio konflikto tikimybe.
„Netikiu tokiais kariniais ir plačiais konfliktais, kuriuos čia pranašauja. Yra pas mus tokių interpretatorių, būtent karo logikos žmonių, tai aš jiems nepriklausau. Kiek teko būti Europos Komisijos struktūrose, mes visada stengiamės kaip tik arba užšaldyti, arba sumažinti, arba naudoti minkštąsias galias ir kiek įmanoma labiau išskaidyti konfliktą“, – pabrėžė jis.
Kai kuriems jau būtų taikęs privalomą vakcinaciją
Kalbėdamas apie pandemijos valdymą PSO pasiuntinys Europai svarstė, jog Lietuva praleido daug progų kitaip suvaldyti šitą procesą.
„Ir anksčiau sakiau, kad yra profesijų sąrašai, kuriuose reikėtų taikyti privalomą vakcinaciją. Bet to iki šiol nėra. Antra – sakiau, kad abiem atvejais, jei yra savanoriškas testavimas, turi būti nustatytos vienodos sąlygos, o jei privalomas – kitokios sąlygos su visomis teisinės apsaugos garantijomis. Trečia – visada sakiau, kad infekcijos kelius reikia suvaldyti, nes užsikrečia ir vakcinuotas, ir persirgęs, ir nei persirgęs, nei vakcinuotas. Užsikrečia visi.
Vadinasi, atsekamumo kodas turi būti bendras, apjungiant ir galimybių pasą, kuris yra juokingas ir nieko neduoda, apjungiant korona stop platformą ir savanoriško kontakto atsekimo anketą į vieną greitojo reagavimo kodą, kuris būtų privalomas visiems. Tada mes valdytumėme židinį“, – aiškino A.Andriukaitis.
Pasak jo, vakcinacija yra galingas ir teisingas ginklas, bet nei viena pasaulio vakcina šimtu procentų neapsaugo nuo visų infekcijų, tad priemonės turi būti kompleksinės.
Paklaustas, ar pritartų privalomai vakcinacijai Lietuvoje, V.Andriukaitis svarstė, jog kai kuriuos sprendimus jis tikrai būtų priėmęs.
„Pasakysiu atvirai – jeigu būtų buvusi mano valia atsidurti štabe, didelės dalies profesijų privalomas vakcinavimas jau būtų įvestas, ir tada būtų galima žiūrėti, kaip pandemijos banga koreliuotų su sprendimu“, – sakė politikas.
Jis užsiminė ir apie sustiprinančiąją vakcinos dozę, primindamas PSO poziciją, jog kai kurioms šalims iki šiol nepakanka vakcinų, tad dabar skiepytis reikėtų tik tiems, kuriems koronavirusas pavojingiausias.
„PSO bendrai yra sunerimusi dėl to, kad neužtenka skiepų net Europos regionui. <...> PSO rekomendacija ta, kad šalys narės turėtų galvoti, kad reikia skubiai prisidėti prie kitų šalių vakcinacijos. Turtingos šalys turi suprasti, kad turi skirti žymiai daugiau pajėgumų vakcinuoti neturintiems.
Romoje susirinko G-20 ir nutarė, kad iki šių metų pabaigos reikia vakcinuoti 40 proc. planetos gyventojų. Jei kiekvienas vakcinuos tik savus, pažadu, kad pandemija nesibaigs dar dvejus metus, nes neįmanoma sustabdyti pandemijos, kai kitur naujos mutacijos apsireikš, o čia vers skiepytis ir skiepytis, o bangos ateis ir ateis“, – pabrėžė V.Andriukaitis.
Pasak jo, trečią skiepą šiuo metu reikėtų taikyti rizikos grupėms, o visi kiti galėtų ir toliau naudotis įprastomis biosaugos priemonėmis.
