Trūksta motyvacijos atsirinkti tinkamą informaciją
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, daktaras Viktor Denisenko pastebėjo, kad tokios klaidingos informacijos dabartinei sklaidai pagelbėjo technologinė pažanga.
„Šiandien savotiškas dezinformacijos augimas ar iššūkiai, sukeliami dezinformacijos, pirmiausia yra susiję su technologine pažanga. Mes dabar turime internetą, kur kiekvienas galime ne tik gauti, bet ir skleisti informaciją“, – sakė V.Denisenko.
Apie technologinės pažangos pagalbą dezinformacijai kalbėjo ir Lietuvos psichologų sąjungos narė, psichologė Alina Martinkutė-Vorobej. Jos teigimu, žmogui įprasta siekti, kad aplinkiniai mąstytų taip, kaip jis, o socialiniai tinklai tai dar labiau palengvina.
„Jei anksčiau mes patvirtinimą galėdavome gauti ribotai – savo artimų žmonių rate, tai dabar virtualioje erdvėje išsiplėtė galimybės būti patvirtintam per patiktukus ir pasidalijimus, kurie gali parodyti žmogui, kad tu esi svarbus, tavo informacija reikalinga, tu turi bendraminčių.
Tai gali trumpam laikui pakelti žmogaus savivertę – jis gali jaustis vertingas, nes daug žmonių vertina jo skleidžiamą informaciją arba dezinformaciją“, – sakė psichologė.
Nors viešojoje erdvėje ir vyrauja nuomonė, kad plintančia dezinformacija yra linkę tikėti mažiau išsilavinę žmonės, tačiau yra ir ne vienas pavyzdys, kuomet tokia informacija dalinasi arba netgi ją kuria įvairių sričių ekspertai, Seimo nariai ar net medikai. A.Martinkutė-Vorobej mano, kad dezinformacijos paveikumą lemia ir asmenų motyvacijos trūkumas ieškant patikimų šaltinių.
„Reikia suprasti, kad mūsų informacijos atranka yra sudėtingas procesas ir apima daugybę veiksnių: mūsų emocinę būseną ir brandą, pažintinius gebėjimus, poreikius, santykius su kitais žmonėmis. Čia svarbu turėti omenyje, kad žmonės patenka į dezinformacijos spąstus ne tik dėl to, kad neturi įgūdžių, kaip atsirinkti patikimą informaciją, bet ir dėl to, kad, paprastai kalbant, jų nuostatos yra orientuotos į dezinformaciją.
Faktų tikrinimo technikų nesunku išmokti, bet reikia motyvacijos atsirinkti patikimą informaciją. O jos dažnai ir pritrūksta“, – teigė A.Martinkutė-Vorobej.
Polinkis pasitikėti dezinformacija ateina iš aplinkos
Kalbant apie pasitikėjimą dezinformacija, nėra vienos žmonių grupės ar konkrečių savybių, kurios lemtų tokius įsitikinimus. Yra daugybė įvairių priežasčių, dėl kurių žmonės gali patikėti klaidingomis žiniomis: neatidumas, kritinio mąstymo trūkumas, išankstinis supratimas, žemas kompiuterinis raštingumas ir t. t. Vis dėlto egzistuoja ir universalūs principai, kurie turi daugiau įtakos tam, kaip žmonės atsirenka informaciją.
Anot A.Martinkutės-Vorobej, svarbu suprasti, kad mes turime įvairių poreikių, kurių net nesame iki galo įsisąmoninę ir jie gali paveikti mūsų informacijos atrankos filtrus. Vienas tokių yra priklausymas tam tikrai grupei.
„Dažnai žmonės yra linkę tapatintis su tam tikra grupe ir perima jos idėjas kritiškai neįvertinę, pavyzdžiui, savo partijos, socialinių tinklų grupės ar religinės bendruomenės. Kodėl priklausymas tam tikrai grupei gali sumažinti mūsų jautrumą dezinformacijai? Žmonės turi poreikį priklausyti, būti priimti.
Kai žmogus pasijaučia kažkokios bendraminčių grupės dalimi, jis gali nesąmoningai „užtildyti“ kritiškąjį savo protą ir neleisti sau konfrontuoti ar perklausti grupės skleidžiamos informacijos patikimumo, nes konfrontacija tam tikrais atvejais gali reikšti išmetimą iš grupės. Buvimas grupės dalimi tokiu atveju gali būti svarbiau nei tiesa“, – sakė psichologė.
Čia taip pat svarbų vaidmenį atlieka ir poreikis dar kartą patvirtinti, tai ką jau žinome. Anot specialistės, mūsų smegenys yra linkę ignoruoti informaciją, kuri neatitinka mūsų išankstinio žinojimo ir supratimo.
„Mes nemėgstame klysti, mes nemėgstame, kai paaiškėja, kad tai, ką mes ilgai žinojome kaip tiesą, iš tiesų nėra tiesa. Mes esame linkę pastebėti tą informaciją, kuri atitinka mūsų jau turimą supratimą.
Taip užsisukame ydingame rate – jei tai, kuo tikime, yra netiesa, mes ignoruojame informaciją, kuri prieštarauja mūsų turimai informacijai ir taip dar labiau sau patvirtiname, kad esame teisūs. Nors iš tiesų nesame teisūs, tik mūsų ydingas informacijos burbulas mums kreivai atspindi, kad esame teisūs“, – teigė ji.
Pandemija – puiki terpė informacinėms manipuliacijoms
Pastaruoju metu išaugęs nepasitikėjimas informacija susijusia su koronavirusu ir vakcinomis taip pat yra paaiškinamas. Anot V.Denisenko, pasitikėjimas dezinformacija susijusia su šiomis temomis yra tiesiogiai susijęs su situacijos jautrumu ir baime.
„Žmonės yra įbauginti, pavargę. Karantinas Lietuvoje pirmą kartą buvo įvestas praeitų metų kovo mėnesį, o tai reiškia, kad mes jau pusantrų metų gyvename tokioje neįprastoje situacijoje.
Dezinformacija yra pati veiksmingiausia, kai ji savo taikiniu ar priemone pasirenka kažkokį realų įvykį ar realią situaciją, ypač jei ji skausminga ir žmonės į ją reaguoja emocionaliai. Tada tiesiog yra manipuliuojama tokia informacija ir pasiekiamas didesnis efektas. Jeigu niekam koronavirusas nerūpėtų arba jis būtų ne toks pavojingas, tai ir dezinformacija nebūtų tokia veiksminga“, – aiškino docentas.
Specialistas sakė, kad nuovargis kilęs dėl susidariusios situacijos taip pat gali iššaukti ir visišką neigimą, o tai yra pradžia naujų sąmokslo teorijų kūrimuisi.
„Pavargęs žmogus gali imti apskritai neigti koronaviruso egzistavimą. Tokia įtempta padėtis yra pagrindas visokioms sąmokslo teorijoms.
Pradedama sakyti, kad viruso nėra ir viskas, kas dabar vyksta, yra tik farmacijos noras pasipelnyti, arba kad vakcinos ir virusas yra skirtas tik reguliuoti žmonių skaičiui pasaulyje. Situacija yra įtempta ir žmonės jautriai reaguoja į tokius dalykus ir lengviau pasiduoda įvairioms manipuliacijoms“, – sakė V.Denisenko.
A.Martinkutė-Vorobej atkreipė dėmesį, kad nepasitikėjimas valdžios skleidžiama informacija, ypač pandemijos akivaizdoje, gali būti susijęs ir su mūsų šalies praeitimi.
„Žinant mūsų istorinį sovietinės priespaudos kontekstą, galime svarstyti, kodėl dalis žmonių agresyviai reaguoja į valdžios institucijas, kaip į informacijos šaltinį. Ne paslaptis, kad istoriškai susiformavusios nuostatos apie valdžią yra nepasitikėti, priešintis sistemai, apeidinėti oficialius įstatymus.
Daliai žmonių gali kilti savaiminė reakcija nepasitikėti valdžios autoritetu ir priešintis bet kam, kas kyla iš valdžios – taip pat ir informacijai“, – sakė psichologė.
Svarbiausia kritiškai vertinti informaciją
V.Denisenko teigė, kad dezinformacijos atpažinimas yra tarsi darbas, kuris reikalauja nemažai laiko ir žinių. Vis dėlto yra ir keletas paprastų taisyklių, kaip galima išsiaiškinti, ar informacija yra patikima, ar klaidinga.
„Informacija visų pirma žmogui turi sukelti kažkokių abejonių ir pagal galimybes žmogus turėtų siekti tokią informaciją patikrinti. Matydamas informaciją ar teiginį viename šaltinyje, turėčiau pažiūrėti ir ką apie tai rašo kiti šaltiniai, pabandyti atsirinkti patikimus šaltinius.
Yra įprasta, kad dezinformacija ir propaganda siekia manipuliuoti emocijomis, bando paliesti jautrius dalykus. Tai, žinoma, savaime nereiškia, kad tai yra dezinformacija ar propaganda, bet tai gali būti vienas iš požymių.
Bendras patarimas – kritiškai vertinti informaciją ir ypač svarbią informaciją, kuri gali daryti poveikį realiam gyvenimui ar sveikatai“, – sakė V.Denisenko.
A.Martinkutė-Vorobej taip pat paminėjo, kad nepasitikėjimą informacija gali padidinti ir per daug platūs ar nekonkretūs atsakymai į tam tikrus klausimus, todėl reikėtų stengtis ieškoti paprastesnių paaiškinimų sudėtingoms situacijoms.
„Lankstesniems ir nebijantiems klysti žmonėms nekelia didelio diskomforto tai, kad nėra atsakymo į sudėtingą klausimą. Vis dėlto yra ir tokių žmonių, kurie patiria vidines įtampas ir pasipriešinimą, kai susiduria su atsakymu, kuris turi daug išlygų.
Pastarieji žmonės, greičiausiai, jausis saugiai tik girdėdami informaciją, kuri pateikta paprastai ir duoda aiškius atsakymus į sudėtingus klausimus“, – sakė specialistė.
