Andrius Užkalnis. Ir neapykantą verta skatinti

Jūs manote, kad už neapykantos skatinimą ir kurstymą yra baudžiama. Beveik visada taip ir yra.

Andrius Užkalnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Andrius Užkalnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-11-28 08:34

Nevalia išskirti visuomenės grupių ar žmonių, kurie jums nepatinka (arba galite tai daryti savo galvoje ir niekam to nesakyti). Nevalia linkėti kitiems ko nors bloga.

Negalima sakyti „noriu tokius ir tokius išnaikinti“. Kaipmat gausite per snapą.

Tačiau jei norite nebaudžiami nekęsti ir niekinti, irgi yra variantų, apie kuriuos net nepagalvojote.

Tik reikia pasirinkti tinkamus ideologinius neapykantos taikinius, ir tada viskas galima.

Pirmasis būdas yra pasirinkti ką nors, ką rėksmingiausia visuomenės dalis, tokie kiemo aktyvistai, reguliariai aploja ir uja.

Lietuvoje yra keletas mesijų, kurie nuolat renkasi sau taškus ką nors smerkdami, jei tuos dalykus smerkia ir visi kiti.

Arba galite leistinos neapykantos taikiniu pasirinkti automobilio vairuotoją. Niekada neprašausite.

Pavyzdžiui, Lietuvos sostinėje galima laisvai gadinti eismo sąlygas automobilininkams siaurinant tas gatves, kuriose ir taip grūstys, galima statyti biurus be stovėjimo vietų (plėtotojams patinka, nes taip pigiau, miesto valdžiai gerai, nes vairuotojams tai gadina kraują) ir kalbėti apie žaliąją darbotvarkę ir pažangą.

„Vairuotojams negali būti teikiamas prioritetas“, – sako paspirtukininkai ir dviratininkai.

Kodėl ne? Kodėl galima vairuotoją apskabyti, kaip ožys apskabo krūmą, ir visaip apmokestinti? Dviratininkai, norite ir jūs būti dėmesio centre?

Tai palaukit, tuoj jums įkalsim šešių šimtų procentų akcizą už dviračius, padangas ir dar už pompas, galėsit ir jūs pabūti eilės priekyje.

Kas yra naujoviška pažanga? Ne tik ir ne tiek, kai tau pačiam geriau.

Tada, kai blogiems žmonėms (arba tiems, kuriuos leidžiama vadinti blogais), gyvenimas pablogėja. Tas svetimas blogėjimas yra net saldesnis negu nuosavas gerėjimas.

Kažkas nusprendė, kad automobiliai ir vidaus degimo varikliai yra blogai.

Kodėl? Teršia gamtą. Ryja deguonį, išmeta degimo produktus.

Žinoma, gamtai poveikį turi absoliučiai viskas, kas vyksta aplink mus, ir visi, kurie gyvena.

Kiekvienas kvėpuojantis organizmas, turintis plaučius, įkvepia deguonį, o iškvepia anglies dvideginį.

Jau antikos laikais graikai ir romėnai užsiėmė tuo pačiu. Kvėpavo oru.

Amerikos indėnai kūreno laužus, manote, iš ekologiškų šaltinių?

Net bažnyčios smilkalai yra degimo procesas – sukietėję sakai dega leisdami į aplinką stipriai kvepiančius dūmus. Tai – tarša, kaip ir žvakės per Vėlines arba žvakutės ant torto.

Kuo yra piktas ar baisus vidaus degimo variklis? Kosi dūmais.

Gal ir kosi kur nors atsilikusiose trečiojo pasaulio šalyse. Šiuolaikinius variklius civilizuotuose kraštuose tapatinti su tuo, kas veikė prieš šešiasdešimt metų, yra tas pat, kas dabartinius gydytojus lyginti su viduramžių šarlatanais ar barzdaskučiais mugėse.

Reikalai pasikeitė, tačiau neapykanta automobiliui burbuliuoja pykčio purslais turbūt dėl to, kad daugelis dviratininkų labiau gyvi pagieža automobiliui ir vairuotojui negu savo judėjimo džiaugsmu.

Man, pavyzdžiui, labai patinka vaikščioti, dabar būdamas Sicilijoje kasdien nueinu po penkiolika kilometrų.

Bet kodėl nevaikštau rėkaudamas: uždrauskit kuo daugiau automobilių, uždarykit jiems gatves, bauskite kuo smarkiau, kad tik žmonės atprastų vairuoti?

Ne tik todėl, kad šiaip jau geranoriški italai mane turbūt išvytų iš šalies, nes jie nori, kad jiems patiems būtų geriau, o ne kaip kitiems kaip nors pakenkti.

Italas nesuprastų, jei pradėtum aiškinti, kad reikia kovoti su automobiliais.

Turinas ir kiti miestai gamino milijonus automobilių, kurie tapo prieinami visiems, žmonės pradėjo keliauti ir net kaimo bobulytės tapo nebepriklausomos nuo viešojo transporto ar senstančių savo kojų.

Italai važinėja dviračiais parkuose ar tam pritaikytose vietose, šį užsiėmimą labai mėgsta, tačiau kam gali šauti į galvą drausti automobilį, jeigu žmogui jis patinka?

Čia būtų tas pat, jei kas nors (pavyzdžiui, sveikos mitybos talibas) pradėtų jiems drausti kasdien po dvi valandas praleisti pietaujant su vyno taure ar dviem. Nepatinka – nevalgyk, sakys italas, tik nelįsk į mano gyvenimą.

Tik dėl pandemijos, kuri pritrėškė aviacijos industriją, aptilo dar kiti gėrio darytojai, kurie, prisimenu, labai troško apriboti mūsų keliones lėktuvais.

Žmonės skraido per dažnai ir per toli, aiškino jie, ir siekė įvesti visokius žalius mokesčius, kad raganėjantys keliautojai rinktųsi „atsakingą transportą“ (į Vietnamą juk galima ir dviračiu nuvažiuoti).

Ir šiaip nereikia tiek daug keliauti, aiškino daugiausia tie, kurių pagrindinis užsiėmimas yra skraidyti po pasaulį į tarptautines konferencijas, kuriose aptariama, kaip atpratinti kitus keliauti.

Tokiose šalyse kaip Lietuva, Vokietija ar Skandinavijos kraštai su jaunąja rėksne Greta Thunberg vis daugiau yra propaguojamo bendro intereso, kaip reikia kitus perauklėti, jeigu net jie nesiprašo perauklėjami.

Tai primena anekdotą apie žmogų, kuris taip norėjo visiems padėti, kad visada pervesdavo visas sutiktas senutes per gatvę.

Net jei kuriai senutei nereikėdavo į kitą gatvės pusę, vis tiek ją pervesdavo.

Šitaip atrodo šių laikų politinės korekcijos diktatas – kištis visur, kur tavęs nekviečia, ir brukti patarimus ten, kur jų niekam nereikia.

Pagaliau blogiausias pasakytinas dalykas apie neapykantos skleidėjus – jie visada meluoja. Jau net nekalbu apie tai, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai nėra atsinaujinantys, – Saulė yra įkaitęs plazmos kamuolys, kuriame nuolatos vyksta branduolinė reakcija ir išsiskiria šviesa ir karštis; kai po milijardų metų šis kuras baigsis, niekas neatsinaujins.

Lygiai kaip deginama nafta ar dujos iš žemės gelmių irgi nebepasigamins, bet mums jų užteks – kaip ir Saulės. Vėjas ar bangos vandenyne taip pat yra tol, kol veikia Saulės krosnis.

Žinoma, milijardai metų yra be galo toli ateityje, bet nereikia kalbėti apie atsinaujinimą, kai jo nėra.

Jeigu butelyje yra labai daug gėrimo ir tau užteks ne vienai dienai, tai nereiškia, kad gėrimas atsinaujina.

Elektromobilis neteršia gamtos. Glušiau tu, kaip manai, iš kur atsiranda elektra?

Degina dujas arba mazutą, galbūt naudotų ir taupesnį branduolinį kurą, tiktai elektrinės nepasistatėm, o Vokietija visas velniop uždarė (dėl to šią žiemą galės, kaip ir mes, mokėti astronomines kainas už energijos išteklius, nes politiškai korektiškas sumanymas dėl vėjo ir saulės elektros pasirodė nepakankamas; užtat V.Putinui visa ši schema labai paranki).

Jau net nekalbu apie tuos retųjų metalų išteklius, kurie sunaudojami to automobilio velniškai galingam akumuliatoriui.

Elektromobilis yra neteršiantis gamtos lygiai taip pat kaip kvailos žmonos naudojama svetima kredito kortelė yra nenaudojanti pinigų ir teikianti nemokamus pirkinius – tiktai jos galvoje.

Galėčiau apie šiuos dalykus rašyti ir rašyti, bet kadangi turiu automobilį, dabar turiu kai kur nuvažiuoti. Taigi iki kito karto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.