Smurto prieš moteris mastams toliau keliant nerimą – specialistės verdiktas

Smurto prieš moteris problema Lietuvoje jau yra įsisenėjusi, tačiau pokyčiai vyksta itin vangiai – lietuviai dėl patiriamo smurto vis dar linkę kaltinti auką, o visuomenę supriešinęs Stambulo konvencijos klausimas ir toliau atsidūręs milžiniškos dezinformacijos kampanijos epicentre, įsitikinę specialistai.

Smurtas prieš moteris
Smurtas prieš moteris
Moteris<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Moteris<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Moteris<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Moteris<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Moteris<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Moteris<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Vilniaus m. moterų namai vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus m. moterų namai vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė<br>V.Skaraičio nuotr.
Moteris<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Moteris<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Linas Slušnys<br>M.Ambrazo/ELTA nuotr.
Linas Slušnys<br>M.Ambrazo/ELTA nuotr.
Danielė Morgana.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Danielė Morgana.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 29, 2021, 1:36 PM, atnaujinta Dec 1, 2021, 4:02 PM

Antradienį moterų teisių klausimai aptarti Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Moterų žmogaus teisės Lietuvoje 2021. Aktualios tendencijos, iššūkiai ir pasiekimai“.

Įtakos turėjo ir COVID-19

Seimo narys Linas Slušnys svarstė, kad prie išaugusių smurto artimoje aplinkoje rodiklių žymiai prisidėjo ir koronavirusas. Naujienų portalas lrytas.lt jau rašė, kad smurto artimoje aplinkoje statistika šiemet vėl kelianti nerimą.

„Pandemija mums „padovanojo“ smurto protrūkį. Turime tuos faktus matyti. Tą smurtinę elgseną pajautė tiek vaikai, tiek moterys, ir turiu su liūdesiu konstatuoti faktą, kad to smurto mes turime tikrai per daug“, – pabrėžė konservatorius L.Slušnys.

Seimo narė, Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pridūrė, jog daugybės nevyriausybinių organizacijų ir aktyvisčių dėka smurtas prieš moteris tampa vis didesniu ir labiau suprantamu klausimu.

„Pirmas dalykas, ko mums reikia – toliau koreguoti įstatymus, kuriuos turime ir kurie yra netobuli, ir, aišku, reikia stiprinti pagalbos paslaugas, kurios būtų prieinamos moterims. Nes nuo smurto mes pradedame gintis tada, kai yra tam reikalingi įrankiai.

Visus tuos dešimtmečius, kada Lietuvoje neveikė joks efektyvus įstatymas, kuris galėtų apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje, atrodė, kad ir problemos nebuvo, nes besikreipiančių buvo labai mažai. Atsiradus įrankiui situacija pasikeitė beveik per naktį, ir nuo kelių dešimčių skaičiai išaugo iki kelių dešimčių tūkstančių“, – kalbėjo Seimo narė.

Ji taip pat pažymėjo ir lyčių lygybės klausimo svarbą.

„Mes matome, kad smurtas prieš moteris yra pateisinamas ir jis tikrai yra lyties pagrindu. Tai reiškia, kad kalbėdami apie smurtą prieš moteris socialiniuose tinkluose turbūt neužtrunkame nė minutės, kol susilaukiame komentarų apie tai, kad moteris yra tokia rūšis, kuri išprovokuoja konfliktus, manipuliuoja, yra atsakinga už situaciją, nes pati nieko nedaro.

Tokios mūsų tradicinės sąmonės apraiškos rodo, kad suvokimas apie smurtą prieš moterį vis dar yra senovinis, net nepastebimas“, – aiškino M.Danielė.

Priminė Stambulo konvencijos klausimą

Lietuvoje jau 10 metų galioja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Asociacijos „Vilniaus Moterų namai“ prezidentė, psichologė-psichoterapeutė Lilija Henrika Vasiliauskė teigė, kad šis įstatymas yra progresyvus ir iš jo aiškiai matomi viešosios politikos prioritetai.

„Lietuva turi viešosios politikos prioritetą: lyčių lygybė, moterų žmogaus teisių apsauga ir įtvirtinimas ir iš čia išplaukiantis smurto prieš moteris panaikinimas. Jau 10 metų turime gana progresyvų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris būtent taip ir reglamentuoja smurtą artimoje aplinkoje: tai yra nusikaltimas, žmogaus teisių pažeidimas ir dėl šios priežasties valstybė turi teikti specializuotą, kompleksinę pagalbą“, – sakė L. H. Vasiliauskė.

Specialistė taip pat paminėjo, kad 10 metų šiemet taip pat sukanka ir Stambulo konvencijai dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo. Vis dėlto, L. H. Vasiliauskė apgailestavo, kad Lietuvoje šis dokumentas ne tik nėra ratifikuotas, tačiau ir demonizuojamas.

„Mes kol kas nesame ratifikavę šio dokumento, nors mūsų įstatymas didele dalimi realizuoja kai kurias Stambulo konvencijos nuostatas. (...) Ten yra surašyta viskas, kas būtų tame pačiame lygmenyje kaip ir mūsų įstatymas.

Deja, mes turim apgailėtiną situaciją, nes turim propagandos kampaniją demonizuojančią šį įstatymą ir tai, kas sakoma toje kampanijoje, iš principo viskas yra išgalvota. Tai yra dokumentas kovai su smurtu prieš moteris šeimoje“, – stebėjosi specialistė.

Anot jos, Stambulo konvencijos ratifikavimas būtų dar vienas žingsnis ne tik į brolystę, bet ir seserystę, kurią mes turėtume pripažinti, jei mes manome, kad abiejų lyčių žmonės yra vienodi konstitucijos subjektai.

„Visa ši propagandinė kampanija prieš Stambulo konvenciją yra prieš moterų lygybę su vyrais, prieš realų pasikėsinimą į patriarchato teisę mušti savo moteris ir vaikus, kontroliuoti, subordinuoti ir toliau užimti dominuojančią poziciją“, – sakė psichologė-psichoterapeutė.

Asociacijos „Vilniaus Moterų namai“ prezidentė sakė, kad dabartinis Lietuvoje galiojantis įstatymas dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje dar yra tobulintinas, tačiau per dvejus metus tų pokyčių įvykdyti dar nepavyko.

„Šiandien mūsų įstatymui mažai ko trūksta: apsaugos nuo smurto orderio ir lyčiai specifiškos kalbos – aiškaus įvardijimo, kad tai yra smurtas prieš moteris. Dėl šių priežasčių buvo inicijuota peržiūra, tačiau šiai dienai negalime pasidžiaugti rezultatu. Tikimės bendradarbiavimo su institucijomis, o mes kaip ekspertai teikiame pastabas.

Tikimės, kad Žmogaus teisių komitetas imsis darbo grupės kūrimo per žmogaus teisių prizmę, per demokratinės visuomenės vertybių prizmę bus peržiūrėtas įstatymas“, – tikėjosi L. H. Vasiliauskė.

Lilijos Henrikos Vasiliauskės teigimu, dabartinė situacija yra susiformavusi dėl valstybėje užsilikusių spragų.

„Lietuviai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis yra linkę kaltinti auką. Aš laikyčiau, kad mums nepasisekė, kad įstoję į ES ir NATO, nustojome puoselėti demokratines vertybes, kad buvo tuštuma ir nebuvo kalbama apie žmogaus teises. Dabar tą vietą užėmė „maršistai“ – žmonės iš radikaliosios dešinės su sugalvotomis priežastimis. Nei vienas jų teiginys iš principo neatlaiko logikos išbandymo, tačiau jie kalba apie asmens teises.

Institucinių mechanizmų nesubūrimas (...), kurie nuolat apie tai kalbėtų, nuolat šviestų visuomenę, nuolat papildytų naratyvą, kaip apie tai kalbėti, davė neigiamą rezultatą. (...) Trumpai tariant, valstybė nepadarė savo namų darbų“, – sakė L.H.Vasiliauskė.

Pasak Seimo narės M.Danielės, smurto prieš moteris problema nuolat primena apie tai, kad Lietuvoje vis dar neratifikuota Stambulo konvencija.

„Šitas konvencijos klausimas politiniame lygmenyje yra labai sunkus, bet jis taip pat atsiremia į tą nesąmoningumą mūsų visuomenėje, kai nėra iki galo suprantama, iš kur kyla smurtas prieš moterį ir kokios pagrindinės to priežastys. O priežastys yra lyčių lygybės nebuvimas, neegzistavimas mūsų valstybėje ir daugybėje lygmenų vis dar yra milžiniškas atotrūkis tarp moterų ir vyrų. <...>

Nepaisant milžiniškos dezinformacijos kampanijos prieš šią konvenciją, nepaisant to, kad linkstame būti tokia Rusijos lygio šalimi, kur Rusija kuria savo asmeninius įrankius, paneigdama tarptautinio pasaulio pripažintus įrankius, kuria savo kreivus dviračius, tai labai tikiuosi, kad nebūsime tokia valstybė, kuri kurs savo kreivus dviračius, tačiau naudosis jau sukurtais įrankiais, ir kad Stambulo konvencijos klausimas bus išspręstas dar šios kadencijos metu“, – pabrėžė ji.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centro psichologė Evelina Dirmotaitė savo ruožtu pažymėjo, jog prieš Stambulo konvenciją vyksta sisteminga, motyvuota dezinformacijos kampanija, kuriai Europos Parlamento forumo dėl reprodukcinių ir seksualinių teisių užtikrinimo duomenimis nuo 2009 iki 2018 metų buvo skirta 707 mln. JAV dolerių.

„Pagal šio forumo atliktus tyrimus, dauguma šitų pinigų atkeliauja iš Rusijos, JAV, bet didelė dalis ir iš Europoje veikiančių kraštutinės dešinės organizacijų“, – aiškino E.Dirmontaitė.

„Ką mums reikštų priimti Stambulo konvenciją? Tai reikštų, kad mes galėtumėme turėti sistemingesnę lyčių lygybės politikos įgyvendinimą, atsirastų tinkamas smurto artimoje aplinkoje prevencijos suvokimas ir supratimas, nes visgi tikroji prevencija yra lyčių lygybės užtikrinimas, aukos sustiprinimas, ko dabar labai stipriai trūksta“, – sakė ji.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: įsigaliojo naujos COVID-19 valdymo priemonės