Tiesa, daugiausiai diskusijų posėdžio metu valstiečių inicijuotos pataisos sukėlė būtent tarp Seimo opozicijos atstovų – jų teigimu, dabartinis įstatymo projektas neatliepia jam keliamų gyventojų lūkesčių ir turėtų būti tobulinamas.
Dalintųsi rizika
Antradienį Seimas svarstė dalies valstiečių teiktą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama paskatinti vakcinuotis žmones, nuogąstaujančius dėl galimų nepageidaujamų reakcijų į skiepą.
Projektas numato, jog valstybė su gyventojais dalintųsi rizika ir kompensuotų sunkių nepageidaujamų reakcijų į vakciną padarytą žalą. Norint gauti žalos atlyginimą, medikai turėtų nustatyti, kad minėtą reakciją žmogui sukėlė būtent skiepas.
Vienas projekto iniciatorių, valstietis Aurelijus Veryga Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje anksčiau kalbėjo, kad įstatymo pataisa norima sukurti pozityvią paskatą pasiskiepyti. „Kad žmonės pasitikėtų, nesijaustų palikti. Nėra čia ką neigti – medicinoje niekas 100 proc. neveikia. Nėra tokios intervencijos ar medikamento, kuris negalėtų kažkokios žalos padaryti“, – argumentavo A.Veryga.
Ragino atsisakyti manipuliacijų
Seimo posėdžio metu konservatorė Jurgita Sejonienė ragino parlamentarus palaikyti valstiečių teiktą įstatymo projektą. Anot jos, ši įstatymo pataisa padidintų gyventojų pasitikėjimą COVID-19 vakcinomis, o ateityje – visais kitais vaistiniais preparatais.
„Sveikinu už iniciatyvą gerbiamą Aurelijų. Man atrodo, kad dabar patobulintas įstatymo projektas yra vertas palaikymo, ypač, kai taip įsibėgėjusi vakcinacija, kai kalbama apie privalomą vakcinaciją atskirų visuomenės grupių. Jis neabejotinai yra būtinas“, – kalbėjo Seimo narė.
J.Sejonienė neabejoja, kad ši įstatymo pataisa – tik pirmas būtinas žingsnis kelyje link žalos atlyginimo dėl visų vaistų ir vaistinių preparatų sukeltų pašalinių reiškinių.
„Noriu pastebėti, kad iš tiesų sunkių nepageidaujamų reiškinių COVID-19 vakcinų atveju, kaip ir kitų vaistinių preparatų atveju, yra labai nedaug, labai nedidelė dalis. Ir nereikia manipuliuoti gyventojų jausmais“, – pabrėžė ji.
Kalba pernelyg siaurai?
Darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pastebėjo, kad pateiktas įstatymo projektas per daug nutolo nuo pirminio A.Verygos inicijuoto projekto varianto.
„Šis įstatymo projektas kalba pakankamai siaurai: tik apie tą žalą, kurią sukėlė tos vakcinos, dėl kurių buvo paskelbta ekstremali padėtis ir / ar karantinas. Žinome, kad net ir šios COVID-19 pandemijos metu ne visada buvo ekstremali padėtis ar karantinas dėl vienų ar kitų klausimų.
Šiuo atveju net neaprėtų šios pandemijos vakcinų padarinių. Manytina, kad įstatymo projektas vis dar nėra pakankamai išdiskutuotas. Turėtų komitete grįžti prie pirminės įstatymo projekto idėjos ir pažiūrėti plačiau dėl žalos atlyginimo dėl įvairių vakcinų, ne tik šios, ir tikrai apimti platesnį laikotarpį nei tik ekstremali padėtis ar karantinas“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
„Reikėtų nueiti kryžiaus kelius“
Savo ruožtu darbietis Mindaugas Puidokas kalbėjo, kad toks įstatymo projektas yra reikalingas, tačiau parlamentaras pasisakė „prieš“ būtent šią valstiečių teiktą įstatymo pataisą.
„Lietuvoje reikalinga aiški ir išbaigta sistema, kad žmonės, kurie pasiskiepijo ir turėjo pašalinių poveikių, galėtų gauti kompensacijas už tuos dalykus, kuriuos patyrė dėl to, kad nukentėjo jų sveikata.
Vis dėlto, kalbant apie šį konkretų projektą, kaip pirmą bandymą ir judėjimą ta linkme, būtina pastebėti, kad jis nesprendžia esminių problemų, kurios susijusios su vakcinomis, ir su COVID-19 vakcinomis. Į kompensuojamus pašalinius poveikius sveikatai įtraukti tik sunkūs poveikiai. Jei kalbėtume apie naujus poveikius, kurie nuolat atsiranda, jau jie yra neįtraukti, ir juos įrodinėjant žmonėms reikėtų nueiti kryžiaus kelius“, – kalbėjo M.Puidokas.
Darbietis įsitikinęs, kad šis projektas dar turėtų būti taisomas. „Kad žmonės galėtų realiai pretenduoti į kompensacijas už patirtą žalą“, – teigė jis.
