Po audringų diskusijų dėl posėdžio vedimo tvarkos Seimas šios pataisos nepriėmė. Įstatymo projekto pranešėjo Lino Slušnio siūlymu Seimas nusprendė daryti pertrauką ir grąžinti šį projektą pagrindiniam komitetui taisyti.
Chaosas dėl balsavimo
Įstatymo projektą, numatantį žalos atlyginimą asmenims, jei po vakcinacijos jiems pasireiškė labai sunkios šalutinės reakcijos, dalis Seimo narių siekė išplėsti – pasiūlė įtraukti ir patirtą žalą dėl sunkių pašalinių reiškinių po vakcinacijos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nurodyta vakcina.
„Už“ šią pataisą balsavo 61 Seimo narys, „prieš“ 44, susilaikė 16 parlamentarų – pataisai buvo pritarta.
Iš karto po šio balsavimo konservatorius Linas Slušnys, iš esmės pasikeitus projekto esmei, paprašė pertraukos – grąžinti projektą į komitetą, o keli Seimo nariai prašė perbalsavimo. Laisvietė Ieva Pakarklytė teigė dėl techninės klaidos nespėjusi pabalsuoti, liberalas Virgilijus Alekna ir konservatorė Aistė Gedvilienė prašė jų balsus laikyti „prieš“.
Tačiau posėdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketinimas teikti šią pataisą perbalsavimui supykdė Seimo narį Saulių Skvernelį.
„Jau ne pirmas, ne antras, ne trečias ir ne ketvirtas kartas. Tai jeigu mes taip elgsimės, tai padarykite taip – balsuojame ir perbalsuojame tiek kartų, kiek jums bus naudinga. Jeigu tokia pozicija yra, tai ir balsuojame, bet balsuokite tada be mūsų“, – įspėjo S.Skvernelis.
Savo ruožtu Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis dėl Seimo statuto nuostatų susiginčijo su Seimo pirmininke V.Čmilyte-Nielsen, tačiau į ilgas diskusijas ji nesileido. „Baigiame šią diskusiją“, – nukirto ji.
„Kodėl baigiame diskusiją? Kas jūs čia – KGB rūmai esate?“, – piktinosi R.Žemaitaitis, tačiau netrukus jo mikrofonas buvo atjungtas.
Galiausiai Seimo nariai sutarė projekto svarstyme padaryti pertrauką – „už“ ją balsavo 69 nariai.
Po balsavimo Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė kalbėjo, kad V.Čmilytės-Nielsen posėdžio vedimas reikalauja Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo.
„Pakviesčiau jus pasinaudoti ta galimybe ir pačiai kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes tikrai neatrodo skaidriai suorganizuotas procesas. Ir tikrai painu, galbūt ir jūs susipainiojate, ir tokia situacija, kad pats pranešėjas paprašė, dar nebaigus svarstyti straipsnio, pertraukos – tikrai turėtume sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo“, – kalbėjo Rita Tamašunienė.
I.Šimonytė: Vyriausybei tokį projektą palaikyti būtų sunku
Posėdžio pradžioje galimą žalos atlyginimą po vakcinacijos išplečiančią pataisą pristatė R.Žemaitaitis.
„Mūsų pataisa susijusi su tuo, kad į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą būtų įtraukta nuostata, kad dėl skiepų, kurie yra skiepijami pagal kalendorių, irgi būtų atlyginama žala“, – pristatė vienas iš pataisos iniciatorių R.Žemaitaitis.
Kita pataisos iniciatorių, Darbo frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad į žalos atlyginimo mechanizmą reikėtų žiūrėti plačiau, ne tik vakcinų nuo koronaviruso atveju.
„Kai mes svarstome žalos atlyginimo įstatymo projektą, turbūt turėtume žvelgti plačiau, o ne tik taškiniu būdu. Tą mums ne kartą yra priminę gerbiami konservatoriai, kurie sakydavo, kad reikia žiūrėti kompleksiškai“, – kalbėjo darbietė.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ragino Seimo narius laikytis pradinio įstatymo projekto varianto.
„Šis projektas atsirado būtent kovido kontekste, ir šis papildomas žalos atlyginimas buvo numatytas dėl to, kad kai kas iš viešų kalbėtojų ir toliau užsispyrusiai vadaloja terminą „ekspertinės“, kalbant apie kovido vakcinas, nors jos yra registruotos ir tinkamos naudoti“, – pabrėžė premjerė.
Anot jos, Vyriausybė geranoriškai pasižiūrėjo į šį dalies valstiečių teiktą pasiūlymą ir iš principo tam projektui pritarė.
„Todėl, kad taip pat buvo kalbama, kad jei kažkuriom grupėm būtų numatytas privalomas skiepijimas, tuomet žalos atlyginimo mechanizmas turėtų būti priimtas kartu. Dabar privalomą skiepijimą Seimas jau palaidojo, o šį projektą svarstydamas pradeda svarstyti ne tik tai, dėl ko jis buvo įregistruotas, bet ir sugalvoti dar įvairių paralelinių dalykų.
Mieli kolegos, jeigu norite tą atskirą klausimą svarstyti, registruokite atskirą projektą, jį svarstysime ir spręsime. Bet jeigu kalbėjome apie šį projektą kaip apie kovido projektą, tai ir baikime jį priimti kaip kovido projektą. Antraip Vyriausybei jį palaikyti bus tikrai labai sunku“, – aiškino premjerė.
Įstatymo projektui pasikeitus iš esmės, projektas grąžintas į komitetą taisyti.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisa siūloma įteisinti tvarką, kad sunkius padarinius sveikatai dėl skiepo patyrę žmonės galėtų kreiptis į komisiją dėl žalos atlyginimo. Numatoma, kad komisijos sprendimu nepatenkinti asmenys jį galėtų skųsti bendrosios kompetencijos teismui.
Žalos atlyginimui siūloma apimti žalą tais atvejais, kai asmenį dėl reakcijos į vakciną ištiko mirtis, kilo pavojus gyvybei, jį teko hospitalizuoti ar pailginti jo stacionarinio gydymo trukmę, jam išsivystė ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas, nedarbingumas arba apsigimimas. Kitos reakcijos sistemiškai aiškinant PTŽSAĮ ir Farmacijos įstatymą, būtų laikomos nesunkius padarinius sukėlusiomis nepageidaujamomis reakcijomis ir jų žala būtų neatlyginama, kaip kad yra ir šiuo metu.
Šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato galimybės atlyginti žalą, jei ją sukelia nepageidaujama reakcija į vakciną.
