Ir kodėl tai dalykiškiau pradėjome svarstyti tik dabar, užuot viską įvertinę ir apskaičiavę dar prieš žengdami problemą sukėlusius žingsnius?
Dėl Kinijos spaudimo Lietuvai ir jo padarinių ginčijasi ne tik valdantieji, opozicija, prezidentas G.Nausėda, bet ir kai kurie valdžios bendražygiai.
Itin ryškiai šį pakrikimą pademonstravo šią savaitę Prezidentūroje vykęs politikų ir verslininkų susitikimas.
Šalies vadovas paskelbė, kad užsienio reikalų ministras G.Landsbergis turi jam pateikti planą, kaip deeskaluoti santykius su Kinija, ir surengė pokalbį apie tai, kaip gelbėti Lietuvos ekonomiką nuo Pekino keršto dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo.
G.Landsbergis tokį planą pateikė, tačiau jo detalės viešai nepaskelbtos.
Užsienio reikalų ministras leido suprasti, kad bene pagrindinis plano akcentas – svarstymai, kokių priemonių Lietuva gali imtis spausdama Kiniją tarptautinėje erdvėje, grasindama jai teisiniais padariniais už neskelbiamas sankcijas mūsų verslui.
G.Nausėda, pranešęs, kad atidžiai studijuoja šį planą, dar kartą kirto G.Landsbergiui ir visiems valdantiesiems pareiškęs, jog jie skrajoja danguje, nejausdami po kojomis žemės ir šalies verslo interesų, jau dabar smarkiai nukentėjusių dėl Kinijos reakcijos.
Prezidentūra siūlė pradėti galvoti ne tik apie tiesioginę ir europinę paramą verslui, bet ir apie kai kurias mokesčių lengvatas.
Apie galimas lengvatas verslininkams prabilo ir valdančiosios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė.
Bet ją tuojau pat sukritikavo kai kurie konservatoriai, o Vyriausybėje seniai mirkčioja geltona šviesa daugeliui G.Nausėdos mokesčių politikos pasiūlymų.
Štai ir dabar valdantieji besąlygiškai teigiamai įvertino tik G.Nausėdos užmojus iš naujo pasirašyti visų politinių jėgų susitarimą dėl užsienio politikos. Tiesa, kas ten būtų nauja, neaišku.
Tuo metu A.Armonaitė, kurią dėl jos bravūriškų kalbų apie krizelę sukritikavo net partijos bendražygiai, aiškino, kad ministerija jau yra parengusi įvairius pagalbos verslui paketus, ir aiškino, jog sunkumai dėl Kinijos tik padidins Lietuvos ekonomikos inovatyvumą ir konkurencingumą, atvers naujų rinkų.
Šiuos žodžius kartojo ir kiti valdžios atstovai.
Bet dalis verslo atstovų tvirtino tai, ką aiškino jau senokai, – dėl plataus masto Kinijos spaudimo ir ribojimų verslas jau dabar patiria nuostolių, o pagalbos ar šviežio politinio vėjo gūsio jam reikia jau dabar.
Bene griežčiausiai kalbėjo ir prie pagrindinių verslo organizacijų vadovų prisijungė žinomas aukštųjų technologijų ir lazerių įmonių grupės „Brolis Group“ įkūrėjas K.Vizbaras.
Anot verslininko, vertybinės užsienio politikos auka tapęs jo atstovaujamas verslas itin stipriai nukentėjo ir dar nukentės dėl Kinijos blokados, o Lietuva apskritai tampa rizikinga ir nepatrauklia šalimi bet kokioms investicijoms. Esą jokios derybos dėl Europos Sąjungos pagalbos, kuri galbūt bus suteikta tik po kelerių metų, nieko nebepakeis.
Tiesa, kitas aukštųjų technologijų verslo lyderis, „Teltonikos“ įkūrėjas A.Paukštys, po susitikimo Prezidentūroje skelbė priešingai – nuostoliai dėl Kinijos keršto bus nežymūs, o jo verslas sugebės persiorientuoti.
Miglos neišsklaidė ir Lietuvos bankas. Jis tiesiog pateikė analizę, pagal kurią, tiesioginiam eksportui į Kiniją nutrūkus, šiemet šalies BVP augimas sumažėtų 0,1 proc., o kitąmet – 0,2 proc.
Tačiau čia pat bankas pridūrė, kad sunku apskaičiuoti, koks yra neigiamas Kinijos spaudimo per visas globalias verslo ir tiekimo grandines poveikis. Bet kokiu atveju jis esąs didesnis. Tą patį sako ir kai kurie ekonomistai.
Žodžiu, ir valdžia, ir visa valstybė kol kas labiausiai primena rūke klaidžiojantį ežiuką, besiginčijantį su savimi.
Šį senos animacijos herojų galima prisiminti ir kalbant apie pandemijos rūką.
Tragikomiška, bet naujų susirgimų atvejams kopiant į rekordines aukštumas viena pagrindinių politikų diskusijų sukosi apie tai, ar reikia panaikinti galimybių pasą, ar dar ne.
Diskusija natūrali, nes šis pasas bene labiausiai politiškai suskaldė visuomenę. Todėl nieko keista, jog toną uždavė Prezidentūra, pagaliau atvirai išdėsčiusi, kad galimybių paso nebereikia.
Šalies vadovo komandos aiškinimu, pasas taip ir nevirto sėkminga „vertimo skiepytis“ priemone. Nors vienos pagrindinių jo paskirčių – atskirti neskiepytus nuo skiepytų, atverti verslus, valdyti žmonių srautus, Prezidentūrai, regis, rūpi būtent labiausiai emocingas ir politinis šios priemonės aspektas.
Vyriausybė ir premjerė I.Šimonytė, aišku, atkirto, kad net tie keletas procentų asmenų, kuriuos šis pasas privertė skiepytis, yra svarbūs, todėl valdžia bent artimiausias kelias savaites galimybių paso neketina atsisakyti.
Tačiau besidrąsinantys valdantieji šią savaitę vis dėlto patyrė ir skaudų politinį smūgį – jie pralaimėjo galutinį balsavimą dėl privalomo skiepijimosi medikams bei socialinės rūpybos ir globos darbuotojams.
Pagrindinė priežastis – valdantieji nesugebėjo sugraibyti reikiamo balsų skaičiaus.
Valdžia bandė demonstruoti, kad tas balsavimas nieko nereiškia, o galiausiai metėsi į kitą pusę – sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys leido į darbą vaikščioti kelių dešimčių sričių darbuotojams, kurie be simptomų serga COVID-19.
Toks blaškymasis valdant pandemiją daugelį paliko be žado.
