Nutarimo projekte detalizuojama pilietinio pasipriešinimo vieta valstybės gynybos sandaroje, identifikuojant pilietinio pasipriešinimo vaidmenį, valdymo ir organizavimo ypatumus taikos, karo padėties ir mobilizacijos bei okupacijos atvejais. Išskiriami ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmai, kurių piliečiai gali imtis, priklausomai nuo galiojančio teisinio režimo.
„Tai yra piliečių atsparumo didinimas, neleidžiant potencialiam agresoriui vykdyti jam reikalingų informacinių atakų, kibernetinių atakų, visuomenės verslo subjektų pasirengimas tam ir t.t. Tai yra daugybė aspektų. Esmė galbūt ir būtų tame viename žodyje – atsparumas – visuomenės, verslo valstybės“, – trečiadienį teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Tai koncepcija, kuri nubrėžia gaires, ką reikėtų, kaip daryti. O konkrečios priemonės – čia jau atskiras klausimas“, – pridūrė jis.
Strategijoje apibrėžiami piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui sistemos elementai: atsparumas, t. y. piliečių gebėjimas apsisaugoti nuo įvairaus pobūdžio iššūkių ir grėsmių, efektyviai susidoroti su jų padariniais ir greitai atkurti įprastinį funkcionavimą, pilietinė valia, arba tautos apsisprendimas ir pasiryžimas kovoti už šalies nepriklausomybę ir visais įmanomais būdais priešintis agresoriui, ir tam tikros žinios bei praktiniai įgūdžiai.
Taip pat strategijoje yra nustatomas rengimo pilietiniam pasipriešinimui strateginis tikslas – ugdyti piliečių atsparumą, pilietinę valią, žinias bei įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešinantis agresijai bei okupacijai.
Numatoma, kad priėmus nutarimą bus užtikrintas koordinuotas ir sistemingas piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui, įtraukiantis skirtingas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, nevyriausybines organizacijas, gyvenamųjų vietovių bendruomenes.
Dėl strategijos galutinio patvirtinimo turės apsispręsti Seimas.
