„Šiuo metu Lietuvos piliečiai nesijaučia pakankamai informuoti dėl ES skaitmeninio COVID pažymėjimo santykio su Lietuvoje jau taikomu galimybių pasu. Kyla klausimas, ar galimybių pasas išlieka reikšmingas šiame ES kontekste ir susidariusioje pandeminėje situacijoje Lietuvoje, kai turime išties didelį užsikrėtimų skaičių. Tačiau, reikia pastebėti, jog ilgą laiko tarpą galimybių pasas atliko išties svarbią rolę pandemijos valdyme“,- sako E. Gentvilas.
Lietuvoje galimybių pasas galioja 7 mėnesius nuo dienos, kai gyventojas pilnai pasiskiepija nuo COVID–19. Jį atnaujinti galima pasiskiepijus stiprinamąja doze, taip pat persirgus COVID–19, praėjus ne daugiau nei 210 d. nuo teigiamo COVID–19 testo rezultato bei 72 valandoms – atlikus PGR tyrimą ir gavus neigiamą jo rezultatą.
„Žinome žmonių skeptiškumą dėl galimybių paso, o susidariusi situacija kelia išties daug klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti SAM: koks Lietuvoje reglamentuojamo galimybių paso santykis su ES pažymėjimu? Ar galimybių pasas vis dar naudingas valdant pandemiją? Galbūt šioje situacijoje pakanka ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo? Visuomenė privalo gauti visą reikalingą informaciją, nes informacijos stoka didina interpretacijos galimybę“, – teigia parlamentaras E. Gentvilas.
Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kaip nuo vasario 1-osios bus reglamentuojamas Europos Sąjungos skaitmeninis COVID pažymėjimas. Pranešime ministerija informavo, jog visoje ES įsigalios atnaujinta COVID pažymėjimų išdavimo tvarka: pilna vakcinacijos schema pasiskiepijusiems gyventojams šis dokumentas bus išduodamas 270 dienų, o pasiskiepijusiems sustiprinančiąja doze neribotam laikui.
Visgi, SAM pabrėžė, jog ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimo laikas skirsis pagal konkrečios šalies taisykles.
