Miestas tik siūlo gyventojams pakentėti arba gelbėtis patiems, o rajonas savo žmonėms mėgina padėti, pasirūpinti jais.
Štai Vilniaus rajono savivaldybės taryba, reaguodama į augančias kainas, į padidėjusias sąskaitas už šildymą, penktadienį pradėjo svarstyti galimybę mokėti vienkartinę 50-100 eurų išmoką kiekvienai rajone gyvenančiai šeimai, priklausomai nuo statuso ir pajamų. Tam Vilniaus rajonas sausio-kovo mėnesiais skirs 2 mln. eurų.
Sostinės valdžia tik sukūrė kompensacijų negalintiems gauti vilniečiams mokėjimų atidėjimo mechanizmą, esą leidžiantį sumažinti už šilumą gaunamas sąskaitas. Čia nereikėtų apsigauti – susimokėti vis tiek teks, tik skirtumas tas, kad už šildymą vilniečiai mokės visus metus.
Yra dar kompensavimo galimybė, bet čia jau iškalbingi skaičiai. Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius kompensacijomis būsto šildymui Vilniuje pasinaudojo tik 19 tūkst. gyventojų – jiems kompensuota beveik 1,5 mln. eurų.
Žinoma, Vilniaus miesto ir rajono mastelių neįmanoma lyginti, bet svarbu ne tai. Sostinė didžiulę problemą sprendžia valdiškai, o rajonas šįkart atsigręžė į žmogų.
Vilniaus rajoną seniai valdo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos dauguma.
Ji net neslepia, kad stebi kaimynės Lenkijos žingsnius, o pastaroji nuo vasario 1-osios iki 0 proc. sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams, dujoms, iki 8 proc. – degalams, pratęsė 5 proc. PVM elektros energijai, sumažino iki 50 proc. PVM už šilumą ir taiko kitas lengvatas, kurias lenkai iš tikrųjų pajus.
Vilniuje – „laisviečių“ ir konservatorių dauguma, kuri nė piršto nepajudintų, kad įtikintų Vyriausybę šildymui taikyti 0 proc. PVM. Jai labiau patinka, kai galo su galu nesuduriantys vilniečiai ateina su atkišta ranka ir prašo šildymo kompensacijų.
Tokių vien per dvi sausio savaites – 6 tūkst., o ankstesniais metais tokiu laikotarpiu Vilniaus savivaldybė sulaukdavo tik 8-9 tūkst. visų rūšių išmokų prašymų.
Kad vasarį ir kovą kompensacijų prašytojų dar padaugės, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos skaičiavimai: vilniečiams šildymo kaina bus dar beveik 30 proc. didesnė nei gruodį.
Tad sostinės gyventojas, už 25 kvadratinių metrų buto šildymą mokėjęs 71 eurą, o šeima, paklojusi 155 eurus už 67 kvadratinių metrų būstą, gali jau apsiskaičiuoti, ar galės susimokėti už šilumą vasario ir kovo mėnesiais.
Kaimynai Vilniaus rajone kompensuoja ne tik už šildymą, bet ir už vandens tiekimą per metus skiria apie 600 tūkst. eurų. Dėl tokio sprendimo rajono gyventojai už vandenį moka 1,5 euro už kubinį metrą.
Vilniečiams vandens kaina panaši be kompensacijų, bet tai lemia gerokai didesnis vartotojų skaičius, tinklų tankis.
Vilniaus savivaldybė, išgirdusi apie kaimynų pagalbą kompensuojant išlaidas už šildymą ir vandenį, pasiskubino paskelbti, kad sostinės gyventojai taip pat gali tikėtis pašalpų. Bet tik ne už šildymą ir vandenį.
Kaip visada, sostinėje skiriant pašalpas viskas supainiota. Tragikomiškai skamba paaiškinimas, kad 100 metų sulaukusiam asmeniui gali būti skiriama 1050 eurų vienkartinė pašalpa. Arba kad trynukų ar daugiau vaikų susilaukusi šeima gali tikėtis 1680 eurų pašalpos. Daug tokių pažįstate?
Vilniečiai dar gali tikėtis tikslinės pašalpos, jeigu beviltiškai serga, sąlyginės pašalpos skiriamos narkomanams, o periodinė – jeigu uždirbi mažiau nei 161 eurą. Trumpai tariant, esi visiškame dugne. Štai tokia Vilniaus parama.
Nenuostabu, kad Vilniaus mieste ir rajone net kompensacija kompensacijai nelygi.
Sostinėje ji priklauso tik socialiai remtiniems, pensininkams, neturintiems daug turto. Vilniaus rajone kompensaciją gauni dėl to, kad esi Vilniaus rajono gyventojas.
Ar dar verta aiškinti, kurie yra didesni patriotai ir gyvena oriau – Vilniaus miesto ar rajono gyventojai?
