Svarstoma pasirinkti iš dviejų modelių: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą būtų šaukiami atlikti 18-19 m. vaikinai (apie 6,1 tūkst. kasmet) arba 18-19 m. vaikinai ir merginos (apie 11,9 tūkst.).
Kokios kariuomenės reikia Lietuvai
Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigė pasisakantis už visuotinį vyrų šaukimą, tačiau dėl moterų siūlytų palikti savarankiškumo principą.
„Vertinant geopolitinę situaciją, kurioje mes šiuo laikotarpiu esame – grėsmė Ukrainai, ir kaimynystė, visos hibridinės atakos prieš Lietuvą, yra tas laikmetis, kai turime galvoti, pateikti vizijas, matymus, ko valstybei reikia“, – kalbėjo buvęs kariuomenės vadas.
Jo teigimu, sprendžiant dėl visuotinio šaukimo svarbu nutarti, kokios Lietuvai reikia kariuomenės ir kokių tikslų šalis siekia.
„Galbūt kažkiek primirštame, kad esame NATO nariai. Nesame vienui vieni, ir ne mes vieni ginsimės. Jau šiuo metu Lietuvos teritorijoje turime NATO oro policijos misiją, kuri jau daug metų čia vyksta rotacijos būdu, turime NATO priešakinių pajėgų batalioną, su kuriais nuolat treniruojamasi ir dirbama. (...)
Kalbant apie visuotinį šaukimą turime galvoti, kad pilietis, jaunas žmogus, po mokyklos baigimo, atėjęs į kariuomenę gautų ne tik karybos žinių, bet ir supratimą apie valstybės sandarą, kaip veikia valstybė, ko iš jo tikimasi ir kokios bus jo pareigos, kai jis atitarnaus tuos 9 mėnesius“, – įvertino A.Pocius.
Galimos ir neigiamos pasekmės
VU TSPMI dėstytojas, karo sociologas Deividas Šlekys pastebėjo, kad KAM atlikta studija akcentuoja finansus, tačiau neatsako į principinio klausimo – ko siekiama visuotine karine tarnyba.
„Ar siekiame turėti kuo didesnį visuomenės narių, piliečių skaičių, gebančių bent minimaliai elgtis su ginklu ir atlikti tam tikrą kovinį veiksmą, ar kad tai yra pareiga, patriotiškumo, pilietiškumo skatinimo ir stiprinimo programa?“, – klausė D.Šlekys.
Anot jo, siekį turėti daugiau aktyvių piliečių galimą pasiekti ne tik per visuotinę tarnybą. Be to, D.Šlekys pabrėžia, jog svarbu įvertinti ir tai, kaip naujas modelis keistų šalies gynybos koncepciją.
„Nėra nemokamų pietų. Turėdami visuotinę tarnybą, turėtume daugiau aktyvių piliečių, suprantančių, kas yra karyba, gynyba, valstybės interesai. Bet ką rodo sociologija, šauktinių tarnybos istorija plačiąja prasme, gali būti ir neigiamos pasekmės, kaip didesnė visuomenės militarizacija, didesnė politinė, socialinė, kultūrinė poliarizacija.
Nereiškia, kad nereikia tokio projekto, bet jį darant turime iš karto apmąstyti, kad gali būti tam tikros neigiamos pasekmės, kurių neutralizavimui reikėtų teisėsaugos, žvalgybos tarnybų, švietimo sistemos tam tikrus mechanizmus apgalvoti. Nes nebūtų viskas labai gražu“, – įspėjo D.Šlekys.
Poveikis darbo rinkai
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė svarstė, kad, siekiant lyčių lygybės, turėtų būti šaukiamos ir merginos.
„Jeigu linkstama tik prie vyrų šaukimo, atrodytų, kad pašauktų dalyvauti asmenų skaičius didėtų labai nedaug, tačiau kaštų prasme augimas yra didelis. Tada kyla klausimas, ar nereikėtų įvertinti, ką už tuos pačius papildomus išteklius galėtų įsigyti – gal tai būtų vertingiau?“ – pastebėjo R.Skyrienė.
„Kaip verslo bendruomenės atstovą labiausiai neramina tai, kokia darbo rinka dabar įtempta – virš 70 proc. investuotojų sako, kad jiems trūksta specialistų, ypač IT specialistų.
Jaunų žmonių įtraukimas pirmiausiai ne į mokslą, o į kariuomenę, turbūt paveiktų ir darbo rinką. Bet matau ir tam tikrą naudą – ir visuomenei, ir ekonomikai. Ir ne tik dėl patriotiškumo, bet ir dėl tų įgūdžių, kurie labai vertinami darbo rinkoje po kariuomenės: lojalumas, organizuotumas, tvarkingumas“, – kalbėjo R.Skyrienė.
Įtaka psichologinei ir fizinei sveikatai
Psichiatras psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis pastebėjo pasikeitųsi žmonių brendimo tempą. Anot jo, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad merginų paauglystė vidutiniškai baigiasi 23-25 amžiuje, o vaikinų – 25-27 metų amžiuje.
„Tyrimas rodo, kad 18-19 metų jaunuoliai yra labiausiai motyvuoti dalyvauti visuotinio šaukimo karinėje tarnyboje. Bet kai jie nueis ten ir pamatys, kas ten vyksta, kokia bus jų reakcija – turėtume būti pasiruošę įsivaizduoti. Gali būti, kad jie sakys „Ne, ne, nebenoriu, paleiskite mane pas mamą“.
Kartu galvoju, kad didėjant šauktinių skaičiui, ryškiai didėja būtinų jiems mokyti karo vadų poreikis, šiuos vadus ypatingai reikia mokyti dirbti su paaugliška asmenybe“, – pabrėžė E.Laurinaitis.
Be to, psichiatro teigimu, mokinių ruošimas būtinajai tarnybai dar mokykloje galėtų prisidėti prie geresnės jaunimo sveikatos.
„Prognozė, kad pusė Lietuvos jaunuolių nebetinka karo tarnybai dėl sveikatos – tyrime parašyta, kad 48 proc., kažką sako apie mūsų visuomenę.
Galvoju, kad jeigu šis pasiruošimas būtinai karinei tarnybai būtų pradėtas nuo mokyklinių metų kažkokių programų pagalba, galbūt ir jų sveikata būtų kitokia, galbūt ją jie saugotų. Puikiai žinome, kad sveikata didele dalimi priklauso nuo elgesio su savimi – ką su savimi darau, kaip save vertinu kaip vyrą“, – įvertino E.Laurinaitis.
Jo teigimu, tarnavimas kariuomenei gali turėti teigiamą įtaką žmogaus civiliam gyvenimui ateityje: ugdomas charakteris, tikslingumas, atkaklumas, kantrybė. „Visuotinis jaunuolių vaikinų šaukimas būtų labai pozityvus faktas, su merginomis, manau, turėtų būti savanoriškumo principas išlaikytas“, – teigė jis.
