„Buvau trijuose pagrindiniuose miestuose, kurie yra labiausiai nusiaubti. Atsiprašau, po viso to, ką mačiau, sunkiai renku žodžius“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo V.Bruveris.
Iš vietinių lūpų – šiurpą keliančios istorijos
Pasaulį praėjusią savaitę šokiravo vaizdai iš Bučos, iš kurios sprukę Rusijos kariai po savęs paliko, kaip sako „Lietuvos ryto“ žurnalistas, tik destrukcijos ir blogio apraiškas.
„Kai kur visiškai sugriauti gyvenamieji namai, butai, o tie, kurie nesunaikinti, yra išplėšti, nusiaubti ir suniokoti, nes ten gyveno rusų kareiviai. Sunaikinta daugybė Rusijos šarvuotosios technikos. Dar kai kur gatvėse mėtosi civilių žmonių kūnai, nes ukrainiečiai dar nespėjo jų surinkti.
Teko būti ir apleistuose garažuose, kuriuose tiesiog sumestos lavonų krūvos – tai ir rusų kareiviai, kuriuos jie paliko negyvus, ir į krūvas sumesti nužudyti civiliai žmonės“, – tiesiogiai iš Ukrainos kalbėjo V.Bruveris.
Anot jo, Kijevo priemiesčiai nėra visiškai sunaikinti, kaip Mariupolis ar Borodianka, suniokotos tik tam tikros miestų dalys.
„Apskritai civilių žmonių ten yra. Jie bando sugrįžti į savo gyvenimą, būriuojasi prie savo namų, važiuoja humanitarinė pagalba. Ukrainiečiai savanoriai, kariuomenė, teritorinės gynybos pajėgos veža, dalina pagalbą, žiūri, ką galima padaryti. Ten yra pilna Ukrainos kariškių. Visur, aišku, yra blokpostai, bet žmonės bando grįžti į gyvenimą.
Kol kas tai yra visiškas destrukcijos vaizdas. Kai kur teko matyti visiškai sudegusius namus, aplink kuriuos blaškosi be šeimininkų likę šunys, kiti benamiai gyvūnai. Visiškai apokaliptinis vaizdas“, – tvirtino žurnalistas.
Pašnekovas pasakojo Bučoje spėjęs pabendrauti ir su vietiniu gyventoju, kuris paliudijo siaubo istorijas, kurias jam teko regėti bei girdėti.
„Jis pats liudijo šiurpius dalykus. Snaiperiai šaudė pro jo buto langus į žmones, kurie ėjo pasiimti vandens. Jis pats nematė masinių egzekucijų, bet apie jas žino, jam pasakojo kiti žmonės. Jo kaimynai matė, kaip vaikų darželyje buvo įsikūręs rusų kariuomenės štabas, o jo rūsyje buvo žudomi žmonės“, – teigė V.Bruveris.
Nieko panašaus nebuvo regėjęs
Ukrainoje jau nuo 2014 metų vykstantį karą žurnalistui teko regėti net ir iš labai arti, tačiau nieko panašaus iki šiol jis dar nebuvo patyręs.
„Esu matęs kautynes iš gana arti, bet tai, ką aš matau dabar, yra ne pats procesas, o jo padariniai. Su tokia patirtimi susidūriau pirmą kartą gyvenime, ypač girdint istorijas, kurias man pasakoja kariai apie nužudytus vaikus, ne tik berniukus, ir mergaites, kurie buvo tiesiog žudomi su savo tėvais, sušaudant juos į galvas“, – sakė žurnalistas.
Tiesa, vaizdas pačiame Kijeve, ypač miesto centre, gerokai skiriasi nuo jo priemiesčių.
„Pats Kijevas, ypač jo centras, atrodo, kaip ir visada, tik jis visur labai tuščias, ramus. Žmonių yra daug, bet gatvėse jų mažai, ypač vakare, kai prasideda komendanto valanda. Visur yra blokpostai, Kijevas paverstas tvirtove, yra labai aktyvi teritorinė gynyba. Žmonės nusiteikę labai ryžtingai, organizuojasi savanorišku pagrindu.
Jeigu sutemus gatvėse atrodo tuščia ir tylu, rūsiuose, teritorinės gynybos štabuose verda gyvenimas. Dieną, kai anksčiau piko valandomis Kijevo gatvėse brautis galėdavai tik su rusiškais necenzūriniais žodžiais lūpose, dabar gatvės visiškai tuščios.
Pavažiavus toliau, kas yra paradoksalu ir siurrealistiška, Kijevo priemiesčiuose – Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje – kurie yra labiau paveikti, gyvenimas verda labiau“, – atkreipė dėmesį V.Bruveris.
Ukrainiečių nuotaikas žurnalistas apibūdino kaip ganėtinai niūrias. Žmonės prislėgti, patyrę netektis, slogi atmosfera tiesiog tvyro ore.
„Tačiau jie kalba, kad nereikia pasiduoti kančioms, depresijai ir tuo svaigintis. Reikia toliau gyventi, kovoti“, – konstatavo jis.
