Gesinti partijos džiaugsmo ugnį suskubo ir politologai bei komunikacijos ekspertai – anot jų, kalbos, esą tokio sprendimo ir tikėtasi, nesulaukus galimo aukštesnės instancijos teismo sprendimo, yra rizikingos, o 2016 metų rinkimus „aukštyn kojomis“ apvertusi byla, pratęsta dar dvejiems metams, galėtų sujaukti ir dar kelių rinkimų rezultatus.
Skambūs pareiškimai
Vilniaus apygardos teismas antradienį išteisino kaltinamuosius „MG grupės“, anksčiau pasivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje.
Kyšininkavimu byloje buvo kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs šios partijos narys Šarūnas Gustainis, ir Seimo narys, darbietis Vytautas Gapšys. Eksliberalas Gintaras Steponavičius buvo kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis kaltintus „MG grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.
Po teismo sprendimo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokio teismo sprendimo ir tikėjosi, pranešė, kad partija atsinaujins ir vizualiai.
„Tokio teismo sprendimo ir tikėjausi. Gerai, kad baigėsi šis ilgas ir sekinantis procesas. Tikiu Liberalų sąjūdžio žmonėmis, kurie šiandien kuria partiją ir rūpinasi jos ateitimi. Esu dėkinga kiekvienam, kas tikėjo mūsų partija sunkiausiu metu. Šiandien džiaugiuosi matydama, kaip dirba ir keičiasi skyriai, kaip prie mūsų jungiasi nauji entuziastingi žmonės.
Šiemet partija atsinaujins ir vizualiai, turime paruošę įvairių naujienų, kurias pristatysime artimiausiu metu“ – savo feisbuko paskyroje rašė politikė.
Lietuvos teisingumo sistema nusivylusiems šalies gyventojams pasipiktinus tokiu liberalės įrašu, V.Čmilytė-Nielsen jį pakoregavo, teigdama, kad vertino tik su Liberalų sąjūdžio partijos išteisinimu susijusią teismo sprendimo dalį.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad prokuroras Justas Laucius turėtų „gelbėti savo reputacijos likučius“ ir neskųsti „MG grupės“ išteisinamojo nuosprendžio politinės korupcijos byloje visa apimtimi.
Buvęs Liberalų sąjūdžio sekretoriato narys, o dabar – po korupcijos skandalo susikūrusios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad ši byla pakeitė Lietuvos politinį žemėlapį.
„Turbūt didžiausia laimė šios bylos kontekste teko valstiečiams-žaliesiems, kurie galėjo valdyti Lietuvą, laimėję labai didelį kiekį mandatų praėjusiuose Seimo rinkimuose. Kokia Lietuva būtų buvusi be LVŽS valdymo ketverius metus, galima tik spėlioti, ar kokį futuristinį kūrinį apie tai parašyti“, – kalbėjo V.Mitalas.
Rinkėjai nenubaudė
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas įsitikinęs, kad jeigu Liberalų sąjūdžio rinkėjai nusisuktų nuo partijos dėl šio korupcijos skandalo, jie tai būtų padarę jau per 2016 metų rinkimus.
Anot politologo, liberalų rinkėjai yra ištikimi, dažniausiai aukštesnio išsilavinimo, su verslu susiję žmonės, kurie net ir partijai įsivėlus į korupcijos skandalą jautė neturintys jokios kitos alternatyvos Seimo rinkimuose.
„2012 metais daugiamandatėje apygardoje Liberalų sąjūdis gavo apie 117 tūkst. rinkėjų balsų, o iš karto po skandalo, 2016 metais – apie 115 tūkst. balsų. Jie prarado apie 2 tūkst. balsų – tai yra centai.
Tuo metu 2020 metų Seimo rinkimuose liberalai gavo tik 79,7 tūkst. balsų. Manau, kad tai ne dėl E.Masiulio – jis jau buvo primirštas. Tais metais Laisvės partija paėmė dalį liberalų rinkėjų – jie gavo fantastišką skaičių balsų – net 107 tūkst., kai socialdemokratai, sena, patyrusi partija gavo 108 tūkst. balsų“, – pastebėjo V.Dumbliauskas.
Nors dabartinė liberalų lyderė V.Čmilytė-Nielsen pasidžiaugė, kad po teismo sprendimo partija galės „atsinaujinti ir vizualiai“, didelio naujų rinkėjų antplūdžio Liberalų sąjūdžiui politologas neprognozuoja – anot jo, tiesiog nėra iš kur partijai surinkti daugiau balsų.
Tiesa, V.Dumbliausko teigimu, Liberalų sąjūdis galėtų pasirodyti geriau negu 2020 metų Seimo rinkimuose, jeigu atkristų Laisvės partijos veiksnys.
„Gali pasirodyti geriau su viena sąlyga – tai priklauso nuo to, kaip Laisvės partija pasirodys. Remiantis reitingų rezultatais, jeigu rinkimai vyktų dabar, Laisvės partija nepatektų į Seimą. Jeigu partija išnyksta, tada liberalūs rinkėjai galėtų grįžti į Liberalų sąjūdžiui“, – pastebėjo jis.
Vis dėlto, V.Dumbliauskas neatmeta ir Liberalų sąjūdžiui daug pesimestiškesnio scenarijaus.
„Manau, kad prokurorai nenusileis ir bus apeliacija, ta byla toliau tęsis, ir ji gali sulaukti 2024 metų. O tada jau sunku pasakyti. Jeigu aukštesnės instancijos teismas juos pripažins kaltais ir užkabins Liberalų sąjūdį, tai gali būti problemų. Bet vis tiek turėtų išlikti apie 100 tūkst. liberalų sąjūdžio rinkėjų – tai garantuoja 10 vietų Seime, o tai partijai jau gerai“, – pabrėžė politologas.
Serialas gali būti pratęstas?
Kad liberalų pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen kiek paskubėjo su savo „taip ir tikėjausi“ pobūdžio pareiškimais teigė manantis ir komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.
„Tokia reakcija į šį įvykį parodo, kad jiems tai buvo labai svarbu ir labai skaudėjo – jie, ko gero, nuo ryto iki vakaro apie tai galvojo. Kai tiek galvoji apie kažką, ko kiti net nelabai prisimena, ir paskui taip iššauni, kartais pasirodai truputį keistas.
Tad gal ir teisūs tie, kurie sako, kad V.Čmilytė-Nielsen paskubėjo taip pasakyti. Pasakyti, kad „visada tą žinojau“, nepasibaigus kasacinei instancijai, yra rizikinga. Įsivaizduokime, kaip tai atrodys, jeigu apeliacijoje ar kasacijoje sprendimas bus pakeistas. Kaip atrodys, kai sakei, kad „visada tikėjau šiuo žmogumi“? – svarstė M.Lapinskas.
Vis dėlto, didžiulio efekto partijos rinkėjams ši korupcijos byla ar jos pabaiga neturės, įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas.
„Kartais atrodo, kad ši byla atrodė didesnė ir svarbesnė partijos lyderiams negu patiems partijos rinkėjams. E.Gentvilas vis komentuodavo, dabar V.Čmilytė-Nielsen komentuoja. Ko gero, efekto rinkėjams (dėl teismo sprendimo – aut.past.) nelabai bus. Be to, nelabai aišku, iš kur į Liberalų sąjūdį reikėtų ateiti naujiems rinkėjams. Kitų partijų pozicijos taip nepasikeitė. Nemanau, kad dėl Liberalų sąjūdžio atsinaujino koks pokytis bus“, – abejojo jis.
M.Lapinsko teigimu, gyventojų pasipiktinimas dėl tokio teismo sprendimo greičiausiai bus greitai pakylantis ir greitai nuslūgstantis, todėl neturės didelės įtakos nei vienos partijos rezultatams būsimuose rinkimuose.
Tiesa, M.Lapinskas mato vieną galimą išimtį.
„Matėme, kad byla truko šešerius metus. Tad jeigu apeliacinės instancijos posėdžiai, arba jų kulminacija, arba kasacija sutaps su rinkimų kampanija, o rinkimų netrukus turėsime daug – savivaldos, EP, prezidento, Seimo, tai jeigu tuo metu toks sprendimas atsirastų, galbūt tai turėtų kažkokį efektą. Ši byla apvertė aukštyn kojom 2016 metų rinkimus, bet turi potencialo apversti ir dar kelis rinkimus“, – neatmetė M.Lapinskas.
Anot jo, reikšmingą kirtį Liberalų sąjūdžiui būsimuose rinkimuose turėtų, pavyzdžiui, į viešumą išlindę tebesitęsiantys E.Masiulio ryšiai su dabartiniais partijos lyderiais.
„Jeigu gyventume seriale, ir prodiuseriams reikėtų pratęsti dar vieną sezoną, tai gal E.Masiulis išsitrauktų nuodų piliulę ir pasakytų, kad pusę pinigų atidavė R.Šimašiui, arba implikuotų ryšius su aktualiais partijos lyderiais. Šiaip Liberalų sąjūdis bent politiškai gana sėkmingai atsiribojo nuo buvusių žmonių ir tą liniją laiko. Bet jeigu staiga iškiltų istorijos, kaip, pavyzdžiui, E.Masiulis iki šiol susitikinėja su partijos lyderiais, tai galėtų suveikti“, – kalbėjo M.Lapinskas.
