„Lietuva labai vertina Vokietijos indėlį į mūsų saugumą ir vadovavimą NATO priešakinėms pajėgoms. Vis dėlto susitikime pabrėžiau, kad bendras Europos atsakas į užpuolimą labai priklausys nuo Berlyno lyderystės saugant tarptautine teise paremtą Europos saugumo architektūrą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu būtina pasirūpinti dviem gynybinėmis linijomis: karštąja, einančia per Ukrainą, ir šaltąja, kuri eina pagal Europos Sąjungos ir NATO sienas.
„Kad šaltoji linija nevirstų karštąja, Ukraina privalo laimėti, o mes turime dar labiau stiprinti NATO gynybinius pajėgumus. Vokietijos parlamento vadovei sakiau, kad Madride tikimės ambicingų sprendimų dėl karinio atsako galimybių, kurios gerokai sustiprintų atgrasymą ir gynybą Rytinio pakraščio ore, sausumoje ir jūroje. Kartu paprašiau Vokietijos priimti svarbius sprendimus skubiai teikti karinę paramą Ukrainai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Susitikimuose Vokietijoje taip pat kalbėta dėl 6-ojo sankcijų Rusijai paketo, į kurį būtų įtraukta nafta ir kuo greičiau – dujos.
„Europa privalo liautis mokėti už karą Ukrainoje. Lietuva pirmoji visiškai atsisakė rusiškų dujų, dabar – ir naftos. Vokietija taip pat jau paskelbė, kad iki metų pabaigos nustos importuoti naftą iš Rusijos, pamažu atsisakys ir dujų. Ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės galėtų sudaryti konkrečius energetinio atsijungimo nuo Rusijos grafikus“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Šio vizito metu Seimo pirmininkė taip pat susitiko su Frydricho Naumano fondo vadove Annett Witte ir valdybos pirmininku prof. Karlu-Heinzu Paqué, Bundestago Vokietijos ir Baltijos šalių draugystės grupės pirmininku grafu Alexanderiu Lambsdorffu, kitais grupės nariais. Be to, buvo surengtas susitikimas su Vokietijos lietuvių bendruomene.
Antradienį V. Čmilytė-Nielsen dar susitiks su Laisvosios demokratų partijos frakcijos vadovybe ir tars sveikinimo žodį frakcijos posėdyje.
