Aviliams ant parlamento stogo vietos pakaks, o sumanymo autorius įžvelgia ir naudos: bitės neštų medų, kuris taptų Seimo reprezentacine dovana arba tiesiog skanėstu, kuriuo būtų vaišinami svečiai.
Čia kyla pirmasis klausimas: kur bitės rinktų nektarą?
Šalia miesto centras, kitapus Neries – tankiai užstatytas Žvėrynas, bet to nereikia baimintis. Bitės gali nuskristi 3, bado metu – iki 5 kilometrų, o mero R.Šimašiaus pasodinti želdiniai kaip tik spės sužydėti.
Kai kas gali suabejoti: ar Seime kopinėjamas medus, suneštas iš mieste žydinčių augalų, bus sveikas? Čia miesto bitininkystės šalininkai ramina: jis net sveikesnis nei surinktas iš chemikalais patręštų pievų ar laukų.
Kitas klausimas – jei medų Seimo nariai teiks kaip reprezentacines dovanas, kam jie kas ketvirtį išleis bemaž po pusę milijono eurų, skirtų parlamentinei veiklai?x
Atsakymas peršasi iškart: daugiau pinigų liks automobilių nuomai, be to, degalai vis brangsta.
Gali kilti ir dar vienas klausimas: ar aviliuose, pastatytuose ant stogo, kur ūžauja vėjai, bitės nėra kankinamos? Bet čia gyvūnų globėjai gal neprikibs: jie sukyla nebent prieš šunį pro langą išmetusį ar katiną kastuvu nudobusį šeimininką. Juk bitelės nepasakys, nuo ko numirė.
Nenuostabu, kad įgyvendinus sumanymą parlamentarai puikuosis: Seimas dūzgia kaip bičių avilys ant stogo. Suprask – ginčijasi, pešasi, bet dirba kaip bitelės. Bet gal reikia stabdyti fantazijos žirgus.
Nustotų tie Seimo nariai fantazuoti, nes tas pats G.Paluckas, užkėlęs avilius ant stogo, dar nebus padaręs darbo iki galo. Juk jo ūkyje gagena, kudakuoja visas būrys paukščių – ančių, vištų ir gaidžių. Jiems didžiuliame Seime irgi atsirastų vietos. Tilptų ir konservatoriaus K.Starkevičiaus auginamos avys.
Taigi laikas Seime kurti tikrą gyvulių ūkį, kad visokie maršistai pašiepiamai nebliautų, kad parlamentarai lygesni už kitus.
