Dažnas ieško geriau apmokamo darbo, kokybiškesnio išsilavinimo. Tačiau kaip užsienyje yra sutinkamas jaunas lietuvis?
Šiuo metu Turkijoje gyvenantis ir dirbantis Rimvydas Kojis, per savo jaunystės metus išmaišęs nemažą dalį tiek Europos, tiek Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių, sako, kad jauni migrantai iš Lietuvos svetur dažniausiai yra sutinkami šiltai.
O kreivo žvilgsnio jaunuolis sulaukia tik retkarčiais. Ir ne dėl to, jog yra lietuvis – veikiau dėl to, kaip apskritai į migraciją žiūri lankomos šalies žmonės.
„Pavyzdžiui, kai buvau Jungtinėse Amerikos Valstijose, aš ten dirbau ir tuomet galėjau gal kiek kreivesnių žvilgsnių sulaukti iš pačių amerikiečių. Tada dalyvavau tuometinėje „Work and Travel“ programoje. Yra tokia dalis amerikiečių, kurie labai gina savo darbo vietas.
Tai galbūt kai kada į mane net kaip į grėsmę žiūrėdavo. Nežinau, kiek yra grėsmė žmogus, į šalį atvykstantis trims, keturiems mėnesiams... Bet čia buvo mažuma žmonių ir, sakyčiau, labai maža mažuma.
Turbūt toks vienintelis atvejis, dauguma žmonių tikrai draugiški ir geri. Ir tikrai nieko prieš lietuvius pikta nelaiko. Bent tose vietose, kur man teko lankytis.“ – Žinių radijo laidoje „Skaitmeninė karta“ pasakojo jaunuolis.
Jam antrina ir kitas laidos pašnekovas Matas Petrokaitis – jaunuolis, gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje. Nors jam teko pasisvečiuoti tik Europoje, vaikinas visur ir visada jautėsi laukiamas.
„Nesu kažkuo labai išskirtinis, kad atkreipčiau dėmesį ir sulaukčiau kažkokių komentarų, būtent dėl to, kad esu lietuvis.
Tikriausiai, jeigu keliaučiau kažkur anapus Atlanto ar į Aziją – galbūt ten ir gali susidaryti tas įspūdis, kad esi kažkoks kitoks. <…> Apskritai, būnant lietuviu, susidurti su diskriminacija dėl tautybės yra ganėtinai sudėtinga.
Aš nesiryžčiau teigti, kad mes esam tokie išskirtiniai, kad galėtume tai patirti.“ – samprotavo pašnekovas.
Ir nors užsienyje jaunam lietuviui dažniausiai yra jauku ir gera, užsieniečiams Lietuvoje gali būti kebliau, pastebi pašnekovai.
„Aš pats pastebiu iš savo artimos aplinkos, kadangi turiu kitataučių draugų, kurie gyvena Lietuvoje ir stengiasi čia kurti ateitį, tai tikrai yra ganėtinai sudėtinga.
Ne tik dėl žvilgsnių, kurių tikrai tenka susilaukti. Ir ne tik mažuose miestuose – net ir Klaipėdoje, ir Vilniuje yra tikrai gan sudėtinga net ir tą patį darbą rasti būnant, tarkime, kitos odos spalvos.“ – savo požiūriu dalijosi Matas.
Skiriasi ir jaunų lietuvių požiūris į pabėgėlius. Vienaip lietuviai mato pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau kitaip – dažniau neigiamai – iš Artimųjų Rytų regiono.
„Man atrodo, kad čia yra svarbūs keli aspektai. Tai visų pirma, tas kontekstas, kad vieni žmonės mūsų šalį pasiekia nelegaliai, Baltarusijai vykdant hibridinį karą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines šalis. Ir iš čia susidaro tas nepasitikėjimas, tas nerimas, ta baimė, iš kurios ir kyla ta neigiama konotacija.
Kitas aspektas – tie, kurie kerta sieną nelegaliai, yra, pripažinkime, gan tolimi savo būdu, savo papročiais, savo kultūra. Ir vėlgi, tai yra nepažįstama, mums nėra taip artima kaip, tarkime, dabartinėje situacijoje esantys ukrainiečiai, kurie mums yra daug artimesni savo kultūra ir apskritai bendra patirtimi.
Tai man atrodo, atsiranda ta baimė, kad mes nepažįstame tų žmonių taip artimai savo būdu. Kaip yra sakoma – žmogus bijo to, ko nepažįsta. Ir tas nepažinojimas, tas nerimas ir yra pagrindinis dalykas, dėl ko mes neigiamai į juos kažkaip ir žiūrime.“ – svarsto Matas.
„Tas požiūris į migrantus iš Artimųjų Rytų, iš tolimesnių valstybių – daug labiau neigiamas. Lietuviai jautėsi netgi puolami šiek tiek. Gavosi tokia gynybinė reakcija. Ko tikrai nesimato Ukrainos kontekste.
Greičiausiai ta bendra istorinė patirtis leidžia tai suprasti. <…> Žmonių būdas taip pat daug reiškia. Mes, Europoje gyvename ilgai ir turim savo žemę. O Brazilijoje, pavyzdžiui, žmonės vis tiek turi tą emigrantišką praeitį ir geriau supranta situaciją.“ – svarsto Rimvydas.
Pašnekovai sutaria, jog norint pakeisti neigiamą tiek jaunų, tiek vyresnių lietuvių požiūrį į migrantus bei pabėgėlius, reikia pasitelkti švietimą ir ugdyti žmones apie įvairias kultūras, tautas bei tarptautiškumą.
Rimvydas pastebi, jog svarbu viešojoje erdvėje dalintis sėkmės istorijomis apie užsieniečių integraciją Lietuvoje. Ir nors dar yra kur tobulėti, jaunuoliai tikina – lietuvių požiūris keičiasi gera linkme.
