„Lietuvos rytui“ paviešinus Lietuvos kurorte genamų į gatvę ukrainiečių situaciją, M. Navickienės žinia dėl būstų 

Artėjant vasaros sezonui, iš kurortuose nuomojamų būstų iškeliami Ukrainos karo pabėgėliai jau turi naujas gyvenamąsias vietas, daliai jų būstai dar ieškomi, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kauno registracijos centras, kuriame registruojame iš Ukrainos atvykę žmonės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno registracijos centras, kuriame registruojame iš Ukrainos atvykę žmonės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno registracijos centras, kuriame registruojame iš Ukrainos atvykę žmonės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno registracijos centras, kuriame registruojame iš Ukrainos atvykę žmonės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno registracijos centras, kuriame registruojame iš Ukrainos atvykę žmonės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno registracijos centras, kuriame registruojame iš Ukrainos atvykę žmonės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno registracijos centras, kuriame registruojame iš Ukrainos atvykę žmonės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno registracijos centras, kuriame registruojame iš Ukrainos atvykę žmonės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Ignas Jačauskas, BNS

May 8, 2022, 9:05 PM

Ministrė šią savaitę BNS sakė, kad, pavyzdžiui, Palangoje nuo birželio 1-osios iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.

„Su Palanga, kiek teko kalbėtis, tai kol kas visos šeimos, kurios gavo pranešimą, kad reikės išsikelti, jos jau yra gavusios po pasiūlymą alternatyvai. Žinome, kiek žmonių reikės alternatyvių pasiūlymų nuo birželio 1 dienos ir tam esame pasiruošę. Kol kas – apie 200 žmonių“, – BNS teigė M. Navickienė.

Ministrės teigimu, Palangoje kol kas yra apie 20 naujus pasiūlymus gavusių šeimų, o Vyriausybė kartu su miesto savivaldybe ketina jų apgyvendinimui panaudoti ir savo turtą kurorte.

Anot jos, dėl patalpų visose kurortinėse savivaldybėse kalbamasi su Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis – pastaroji Palangoje turi profesinės mokyklos bendrabutį.

„Tikrai nesiekiame žmonių apgyvendinti kažkokiomis nekokybiškomis sąlygomis. Bet nesant galimybei rasti tokio kokybiško apgyvendinto sprendimo, bus pasiūlytos kaimyninės savivaldybės. Dirba tikrai ir merai tarpusavyje su mūsų ministerijos specialistų pagalba“, – tvirtino M. Navickienė.

Ji sako, kad iniciatyva „Stiprūs kartu“ taip pat dar gali pasiūlyti būstų nuomai, tačiau daugiausiai – ne kurortinėse savivaldybėse.

Ministrė taip pat tvirtino, kad 150 eurų kompensacijos nuomojantiems būstą karo pabėgėliams veikia ir šią priemonę svarstoma pratęsti.

„Žiūrėsime, kokia bus situacija tuo momentu. Tikrai žmonės negyvens gatvėse, neliks be pasiūlymo“, – patikino ji.

Primename „Lietuvos ryto“ straipsnį: Ukrainiečiai Lietuvos kurorte genami į gatvę: nugarą atsuko ir valdžia, ir savanoriai.

Palanga: nė vienas neliks gatvėje

Palangoje oficialiais savivaldybės duomenimis gyvena 918 karo pabėgėlių iš Ukrainos, savivaldybė tikina, kad dalį jų iškeliant iš nuomojamų butų, bus galima apgyvendinti tiek valstybės valdomose sanatorijose, poilsio namuose, tiek ir pačios savivaldybės patalpose.

„Tie sprendimai yra, bus apgyvendinami įstaigose, turiu omenyje ir kai kuriuos poilsio namus, ir bendrabučius. Palangos savivaldybė ieško sprendimų panaudoti tą turtą, kuris yra ir jos žinioje. Ieškome ir randame rezervų, tikrai galiu patikinti, kad nė vienas žmogus neliks gatvėje“, – sakė BNS sakė savivaldybės atstovė spaudai Tamara Zaiceva.

Anot jos, penkiose kurorto ugdymo įstaigose mokosi apie 270 vaikų, dar keliasdešimt lanko darželius.

Ji sako, kad priimant ukrainiečius, išplėstos klasės ir darželinukų grupės, o pačių patalpų savivaldybei kol kas pakanka. Sprendžiama ir dėl naujų darželinukų grupių atidarymo.

„Tiek vaikai, tiek suaugę tikrai ir integruojami, ir apgyvendinami, vaikams atostogų metu kartu su Palangos verslu skyrėme pietų kuponus. Situacija yra sudėtinga, bet sprendžiama“, – patikino savivaldybės atstovė.

Neringoje būsto laukia 30 žmonių

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad Sveikatos apsaugos ministerija savivaldybei apgyvendinti ukrainiečiams metams perdavė savo turėtus poilsio namus „Medikas“, čia savivaldybei minimaliai pagerinus sąlygas, pastačius lovas apgyvendinti beveik 100 žmonių. Iš viso savivaldybėje gyvena apie 170 ukrainiečių.

„Užgesinome vieną laužą. Bet žinau, kad jau gegužės 20-ai turime 30 žmonių, kurių net nežinau, ką mes galvosime. Pasiūlymų turime, kur juos apgyvendinti, valstybė turi pastatų. Tad tikiuosi, kai pamatys, kad ta problema yra, nes ji yra tikra, nejuokinga, kažkiek tų valstybinių pastatų panaudos šventam reikalui“, – sakė meras.

Meras sako, kad galima suprasti gyventojus, kurie nori atlaisvinti butus poilsiautojams, kadangi nuomos kainos vasaros sezono metu yra aukštos, o daugeliui gyventojų nuoma yra vienintelis pajamų šaltinis.

„Pas mus nėra nei gamybos, Seimas tuoj uždraus ir žvejybą. Tai – vienintelis pajamų šaltinis, be to, vienas kitas verslininkas, kuris geriau gyvena, atsako poilsiautojams ir palieka ukrainiečiams galimybę pasilikti. Bet jei dar metai, tai patys subankrutuos visi. Tada jau mums reikės padėti, o ne mes galėsime padėti“, – sakė D. Jasaitis.

Anot jo, jei nepavyks rasti gyvenamosios vietos iškeliamiems gyventojams, gretima Klaipėdos savivaldybė taip pat nebūtų išeitis, kadangi joje irgi iš esmės nėra laisvų būstų, nebėra vietos ir mokyklose, vaikų darželiuose.

„Kiek šnekame su Klaipėdos meru, jie patys jau nelabai... Atsiminkime – tie žmonės yra su vaikais, Klaipėdoje irgi pilnos jau mokyklos, vietų nebėra, jie eina ir į darželius. Pas mus vietų yra, jie eina į mokyklas, darželius, užsimezgė jau ir socialiniai santykiai, kartu lanko būrelius. Bet jei nebus, suprantama, jie turės dar kartą iškęsti tą persikraustymą“, – kalbėjo D. Jasaitis.

R. Malinauskas: problemų Druskininkuose nėra

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sako, jog tokių problemų, kaip kituose kurortuose, savivaldybei nekyla – visi čia atvykę ukrainiečiai apsigyveno arba privačiuose būstuose, arba viešbučiuose, nes savivaldybė gyvenimui tinkamų patalpų neturi.

„Mes nežinome, kad kokios nors problemos Druskininkuose būtų. Aišku, ši mintis nėra skirsta paskleisti, kad atvažiuotų dar keli tūkstančiai į Druskininkus. Bet šiandien neturime problemos dėl apgyvendinimo, kad kažkas kažką išveja, išmeta – jie susiranda, daugiausiai privačiame sektoriuje. Žinau, keli gyvena nebrangiuose viešbučiuose“, – sakė R. Malinauskas.

„Galbūt mūsiškiai atsakingiau į tai žiūrėjo. Nes kai šoko būti visi geri ir nuostabūs, niekas nepagalvojo, kad šiais laikais ir šuniukų ar kačiukų į gatvę nemėto, juo labiau žmonių. Tad jei pasikvietei, pasiūlei tą plotą, reikia negalvoti, kad po savaitės žmogaus neliks“, – tvirtino meras.

Anot mero, be privačių butų, apie 50 ukrainiečių gyvena „Baltarusijos“ ir „Eglės“ sanatorijose, dalis yra įsidarbinę.

Druskininkuose iš viso oficialiai gyvena apie 600 ukrainiečių. Apie 160 vaikų lanko mokyklą, 17 – darželį. Savivaldybė atidarė klases ukrainiečiams menų mokykloje, čia dirba šeši mokytojai iš Ukrainos, vykdomos ir nuotolinės pamokos. R. Malinauskas sako, kad taryba yra priėmusi sprendimą ir dėl galimybės formuoti dar dvi ukrainiečių klases, tačiau tuomet reikėtų organizuoti antrąją pamainą.

Jis apgailestavo, kad centrinė valdžia neskiria lėšų mokymosi aplinkai, o apmoka tik pedagogų darbo užmokestį.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje oficialiai apsigyveno per 51 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.