Konferencijos metu politikai prisiminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo imperinių ambicijų planus Vakarų šalių lyderiams gana aiškiai išdėstė jau prieš daugiau nei dešimtmetį, tačiau tik kelios valstybės į juos iš tiesų sureagavo rimtai.
L.Linkevičius: „Užpuolimo kaina Rusijai buvo priimtina“
Buvęs krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius priminė, kad Vakarai yra išgirdę daugybę įpėjimų dėl būsimų Rusijos veiksmų, kartais – net iš pačios Rusijos.
„Mums labai smagu, kad mūsų kolegos pastebi, jog mes buvome teisūs. Bet to nepakanka. Svarbu nebekartoti šių klaidų, būti nuosekliems, bet nesu tikras, kad taip ir bus“, – kalbėjo L.Linkevičius.
„Dabar kai kurie Vakarų politikai nustebę mūsų klausia: „Kodėl rusai taip elgiasi su ukrainiečiais? Kodėl juos žemina, kodėl neigia jų egzistavimą? Galiu priminti V.Putino kalbą NATO ir Rusijos Tarybos posėdyje 2008 metais – jis aiškino NATO lyderiams, kad Aljanso narės bendradarbiauja su valstybe, kuri neegzistuoja, esą Ukraina yra tik dirbtinis darinys, net ne valstybė.
Visi Vakarų valstybių lyderiai nustebę žiūrėjo vieni į kitus. Tada buvęs Danijos premjeras, buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas sakė: „Prezidente, mes apie savo partnerius taip nekalbame, mes taip neįpratę“.
Tačiau pertraukų metu kuluaruose Vakarų lyderiai klausinėjo, kodėl V.Putinas taip pasakė. Tik mažuma mūsų tada pabrėžėme, kad jis taip iš tiesų galvoja, būtent taip jis mato šias valstybes – kaip Rusijos kiemą, kaip savo teritoriją.
Ir praėjus vos keliems mėnesiams po šio NATO ir Rusijos Tarybos posėdžio, kuriame Rusija užkirto kelią Gruzijos ir Ukrainos narystės veiksmų planui, teigdama, kad toks žingsnis būtų „provokatyvus“, Rusija užpuolė Gruziją“, – priminė L.Linkevičius.
L.Linkevičius svarsto, kad Vakarų reakcija tuomet buvo silpna, o vieningumo, ryžtingumo dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarams gali pritrūkti ir vėl.
„Ar Rusija tada išmoko pamokas? Užpuolimo kaina buvo priimtina, tai kodėl gi ne? Gali okupuoti kitos valstybės teritoriją visai priimtina kaina. Net dabar Rusija tikėjosi, kad tos sankcijos nebus skausmingos. (...)
Kaip mes patekome į tokią situaciją, kai šalis tapo tokia agresyvi, kai jie gali šantažuoti visą pasaulį, pakirsti saugumo sistemą, kurią mes sukūrėme, ir vėl ieškoti išimčių, nuolaidų, tikėtis, kad jų klausysis?“ – retoriškai klausė buvęs ministras.
M.Adomėnas: „Vakarų reakcija buvo patapšnoti V.Putinui per petį“
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigė V.Putino agresyvius tikslus nujautęs dar 2007 metais, kai išgirdo Rusijos diktatoriaus kalbą tarptautinėje saugumo konferencijoje.
„Atsimenu kitų valstybių vadovų reakcijas į jo kalbą, kai V.Putinas pristatė savo programą, kaip jis atkurs Sovietų imperiją. Jie V.Putiną įvertino tiesiog kaip kerštingą, nepatenkintą paauglį, kuris bando sulaukti vyresniųjų dėmesio, sakydamas įvairius siaubingus dalykus.
Vakarų reakcija buvo patapšnoti jam per petį, pasakyti, kad „Viskas bus gerai, mes tavimi pasirūpinsime“. Jie nesuprato, kaip mes supratome, kad tai buvo jo rimtas veiksmų planas, kurį dabar matome įgyvendinamą realybėje“, – prisiminė M.Adomėnas.
Buvęs NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkas: „V.Putinas nemelavo tik vieną kartą“
Savo ruožtu buvęs ilgametis Vokietijos Bundestago gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkas Karlas A. Lamersas konferencijos metu teigė, kad V.Putinas sugebėjo apgauti visus – Vakarų valstybes, savo visuomenę.
„Metų metus V.Putinas melavo visiems – visoms Vakarų valstybėms, net jo pačio visuomenei, kariams. Tik vieną kartą jis nemelavo – kai kalbėjo apie savo imperines ambicijas atstatyti Sovietų Sąjungą“, – kalbėjo K.A.Lamersas.
Tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą, anot jo, Vokietijos užsieinio politikoje įvyko lemtingas lūžis.
„Vasario 27-ąją, trys dienos po Rusijos invazijos į Ukrainą, įvyko istorinis posūkis Vokietijos užsienio ir gynybos politikoje, esminis pokytis visoje šalies strategijoje.
Daugybę metų Vokietija vadovavosi politika netiekti ginkluotės valstybėms, išgyvenantiems konfliktus. Tačiau ginklų tiekimas Ukrainai, kad ji galėtų apginti savo žmones nuo rusų pajėgų, buvo, ir yra, vienintelis teisingas sprendimas.
Negali kovoti prieš V.Putiną be ginklų. Po šokių tokių dvejonių Vokietija pagaliau pradėjo remti Ukrainą ne tik finansiškai, ne tik humanitarine pagalba, bet ir sunkiąja ginkluote“, – nurodė Vokietijos politikas.
K.A.Lamerso teigimu, visi, kurie aiškina, neva tiekdama ginkluotę Ukrainai NATO provokuoja bei kelia grėsmę Rusijai, klysta – anot jo, Kremliaus režimui nereikia jokių papildomų paskatų agresijai kitų valstybių atžvilgiu.
„V.Putinas veikia nepriklausomai nuo to – jis susikuria jam reikalingus naratyvus, klaidinančius pateisinimus viskam, ką jis nori padaryti, kaip jis visada tai darė ir praeityje“, – pabrėžė K.A.Lamersas.
„Vis dar girdžiu griežtus kolegų iš Lietuvos įspėjimo dėl Rusijos žodžius, – jūs visi buvote teisūs, Lietuva buvo teisi. Baltijos valstybės buvo teisios. Prisimenu diskusijas NATO parlamentinėje asamblėjoje – tada daugybė mano kolegų jūsų atidžiai nesiklausė, kartais jie net juokėsi. Aš nesijuokiau, klausiausi atidžiai.
Per daugybę metų Europa, ir ypač Vokietija, augino savo priklausomybę nuo Rusijos naftos, dujų ir anglies, nors jau ilgą laiką buvo akivaizdu, koks beprotiškas buvo Kremliaus režimas“, – kalbėjo jis.
K.A.Lamersas pastebėjo, kad Lietuva veikė ryžtingai ir pirmoji atsisakė rusiškų energijos išteklių.
„Vokietija padarė didelę klaidą ir tapo per daug priklausoma nuo rusiškų dujų, naftos ir anglies. Dabar Vokietijos parlamentas dirba intensyviai, dieną ir naktį, kad šalis taptų vis mažiau ir mažiau priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių.
Per kelias savaites nuo 35 iki 12 proc. sumažinome savo priklausomybę nuo Rusijos naftos. Dabar Vokietija palaiko rusiškos naftos embargą.
Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad intensyviai dirbs siekdama naudoti kuo mažiau rusiškų dujų – šiuo atveju priklausomybę nuo rusiškų dujų sumažinome nuo 55 proc. iki 35 proc., ir darome viską, kad amžiams atsikratytume rusiškos energijos išteklių Europoje“, – nurodė jis.
