„Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturi laisvo nuo darbo meto, ir manau, tai ydinga praktika, kai įstatymai taikomi personalijoms. Kolegės nesupranta, kokias pareigas užima. Tokio bravūriškumo tikrai neturėtų būti – arba apsauga yra, arba saugoma, arba nesaugoma“, – ketvirtadienį Seime sakė S. Skvernelis.
Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas svarstė, kad galbūt būtų galima iš viso atsisakyti Seimo pirmininko apsaugos, tačiau dalinės apsaugos, pasak jo, neturėtų būti.
„Galbūt Seimo pirmininko apskritai galima nesaugoti, bet nedaryti tokių dalinių sprendimų, kurie yra pavojingi visomis prasmėmis tiek valstybės reputacijai, tiek saugomų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Jis sakė suprantantis kolegių norą sumažinti apsaugos lygį, nes visą parą trunkanti apsauga yra „didžiulė psichologinė našta ir nepatogumas“, tačiau, anot jo, prie to reikia priprasti.
„Vertinu (pataisas) kaip žmogišką nuovargį po dvejų metų nuo tos naštos, bet privalo su pareigūnais susitaikyti. (...) Žinant visas tas peripetijas ir aplinkybes, jie tikrai savo darbą atlieka labai profesionaliai, aš galiu palyginti su kitomis valstybėmis, mes turime vieną profesionaliausių tarnybų, ir jie tikrai netrukdė“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, didžiausią grėsmę vadovaujantiems asmenims viešumoje kelia neprognozuojami asmenys ir būna situacijų, kai vadovybės apsaugos pareigūnams reikia staigiai reaguoti, ir jam einant pareigas „tokių reagavimų buvo“.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir premjerė I. Šimonytė šią savaitę registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.
Pataisas Seimo pirmininkė ir premjerė aiškina noru turėti daugiau privatumo.
„Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.
Iniciatorės cituoja Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, ir nurodo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, tik kai tai būtina.
Anot iniciatorių, galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.
