Vytautas Bruveris. Lietuvoje vėl trenkia svilėsiais: opozicija šaukiasi dangaus keršto, G. Nausėda žada gulti kryžiumi

Karui Ukrainoje tebeliepsnojant į šio gaisro fone prigesusią mūsų vidaus politikos virtuvę grįžta svilėsių kvapai.

Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 21, 2022, 9:45 AM

Gerą pradžią šiems procesams padarė sėkmingas valdantiesiems balsavimas dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui, dešiniųjų patriarchą V.Landsbergį skelbiančiam buvusiu valstybės vadovu tuomet, kai jis vadovavo Aukščiausiajai tarybai-Atkuriamajam Seimui.

Nors šis klausimas yra ginčytinas konstitucine ir teisine prasme, be to, keliantis politines žiežirbas, dešiniųjų vadovybė nusprendė žūtbūt jį prastumti.

Panašu, kad įstatymas gali būti priimtas, tačiau ar jo nevetuos prezidentas G.Nausėda, kurio santykiai su konservatoriais nekokie?

Vis labiau kaista ir kitas katilas, kuriame verda kylančių kainų bei infliacijos košė.

Valdantieji antradienį patikslino biudžetą, numatę jame antiinfliacinį paketą.

Bet opozicija šaukiasi dangaus keršto valdžiai už tai, kad ji esą viską daro pavėluotai, per mažai ir dar labiau stumia Lietuvą į vargą.

Tačiau bene daugiausia aistrų, kaip ir reikėjo tikėtis, užvirė dėl valdančiųjų mėginimo dar kartą įbristi į tą pačią politinių drumzlių kupiną upę – pagaliau įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.

Pirmasis mėginimas tai padaryti žlugo prieš metus, Seimui dar pateikimo stadijoje atmetus visų valdančiųjų lyderių pasirašytą Partnerystės įstatymo projektą.

Tuomet už partnerystės instituto įteisinimą ir tos pačios lyties poroms balsavo 63 Seimo nariai, 58 buvo prieš, susilaikė 7.

Projektą parėmė dauguma valdančiųjų frakcijų atstovų (be dalies konservatorių ir liberalų), sulaukę ir saujelės opozicijos – maždaug pusės socialdemokratų ir kelių valstiečių paramos.

Po šio fiasko teisės aktą į priekį stūmę Laisvės partijos atstovai pažadėjo sugrįžti su nauju projektu, bet tik po to, kai perkalbės bent dalį besipriešinusiųjų.

Pagrindinis būdas tai daryti – esą kiek įmanoma labiau sušvelninti įstatymo nuostatas kompromiso link, kad būtų nuraminti priešininkai, kurie baiminasi, kad lyčiai neutrali partnerystė iš esmės prilyginama šeimai ir taip atveriamas kelias atitinkamų santuokų įteisinimui bei teisei tokiems sutuoktiniams įsivaikinti.

Šia baime pasidalijo ir prezidentas G.Nausėda: jis paskelbė, kad guls prieš tai kryžiumi.

Partnerystės instituto stūmėjai šį mėnesį paskelbė pagaliau pateiksiantys naują įstatymo projektą, taip pat tikino, kad jiems pavyko lemtingai pagausinti savo šalininkų gretas.

Bet daugelis politikų mano, kad net jei valdantiesiems ir pavyko palenkti keletą konservatorių ar opozicijos atstovų į savo pusę, pakankamos paramos (mažiausiai 71 balso) jie greičiausiai vis dėlto neturi. Tai Laisvės partijos lyderiams akis į akį yra sakiusi ir konservatorių, ir Vyriausybės vadovybė, kuri laikosi nuomonės, kad užsimerkus į šį katilą šiuo metu neverta nerti.

Tačiau mažesnieji koalicijos partneriai „laisviečiai“ esą nusprendė nieko nepaisyti, nes tolesnis delsimas vis labiau ima jiems kenkti telkiant rinkėjus.

Šią savaitę buvo viešai pristatytas jų darbo vaisius – išties itin kompromisinis ir sušvelnintas kiek tik įmanoma.

Tai rodo vien projekto pavadinimas, kur žodis „partnerystė“ pakeistas „civiline sąjunga“.

Be to, projekte atsisakyta pagrindinių ankstesnių nuostatų ir teiginių, labiausiai gąsdinusių tradicinės šeimos gynėjus, – civilinė sąjunga būtų registruojama pas notarą, o ne sudaroma civilinės metrikacijos biure, „sąjungininkai“ nebegali pasiimti vienas kito pavardės, jų emociniai ryšiai apibrėžiami maksimaliai sausai.

Žodžiu, iš esmės „sąjunga“ įteisinama kaip turtinių ir teisinių santykių reglamentavimas.

Itin iškalbinga, kad šio projekto parašu neparėmė Laisvės partijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius, kuris buvo vienas pagrindinių ankstesnio projekto ir pačios iniciatyvos vėliavnešių.

Jis prisipažino esantis tarp tų LGBT bendruomenės narių, kuriuos nuvylė naujas projektas, nes homoseksualios poros čia paverčiamos „žemesnėmis“ už skirtingos lyties.

Tačiau šis politikas vis viena pritars pateikiamam projektui, nes net tai esą yra geriau nei nieko.

Vis dėlto, regis, buvo tie, kurie visuomet sakydavo, kad anksčiau besipriešinę politikai žūtbūt priešinsis bet kokio pavidalo ar turinio įstatymo projektui.

Mat tokiems veikėjams nepriimtinas esminis dalykas – kad homoseksualių žmonių santykiai apskritai būtų pripažįstami teisėtais ir natūraliais.

Antai socialdemokratų lyderiai paskelbė, kad padėtis jų frakcijoje iš esmės nepasikeitė.

Aršiausi priešininkai iš opozicijos gretų prisiekė ir toliau kovoti iki paskutinio heteroseksualaus kraujo lašo, nes projekte esą pakeistos tik formuluotės, o ne klastingus planus ir toliau slepiantis teisinis turinys.

Tą patį labai garsiai pakartojo ir vadinamųjų tradicinių vertybių iškiliausi gynėjai konservatorių stovykloje.

Šie politikai pažadėjo teikti alternatyvų projektą, kuriame partnerystė apskritai būtų paversta tik bendra ūkine veikla ir niekuo daugiau.

Bene ryžtingiausiai į šį procesą sureagavo opoziciniai valstiečiai. R.Karbauskio vedami politikai pagrasino, kad tuo atveju, jei valdantieji vis dėlto priims Civilinės sąjungos ir V.Landsbergį valstybės vadovu skelbiančius įstatymus, jie nepasirašys nacionalinių susitarimų dėl gynybos ir užsienio politikos.

Tokie judesiai dar kartą parodo, kad visa mūsų nacionalinė politika yra tarsi vienas didelis katilas, į kurį politikai gali mesti viską – ir grūdus, ir pelus, o ugnį kurstyti irgi bet kuo. Net tokiu metu, jei netoliese vyksta karas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.