Apie tai ekspremjeras bei ir europarlamentaras Andrius Kubilius kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
Rusiją nugalėti galima tik kovojant
Paklaustas, ar tikrai dalis valstybių, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ar Italija, nebegalvoja, kad joms kyla grėsmė iš Rusijos, ir abejoja dėl tolimesnio Europos saugumo stiprinimo, Europos Parlamento narys A.Kubilius svarstė, jog karas Ukrainoje yra didelė pamoka visai Europai, iš kurios privaloma pasimokyti.
„Mano įsitikinimu, reikia suprasti, kad visas Europos kontinentas yra didelėje geopolitinėje krizėje dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, tai nėra tik Ukrainos reikalas. Ir Europos Sąjunga, arba Vakarai, net ir su NATO visomis valstybėmis, turi visų pirma atsakyti sau į klausimą, o ar nebuvo padaryta klaidų iš Vakarų pusės, kurios leido Putinui galvoti, kad jis gali pradėti karą prieš Ukrainą.
Ir šitoje vietoje aš turiu – priešingai, nei kai kurie teigia, kad Putinas čia išsigando NATO plėtros ir dėl to pradėjo visus karinius veiksmus – mano įsitikinimu, didžiausia klaida buvo ta, kad Vakarai, tariamai nenorėdami provokuoti Putino, nesistengė stiprinti savo atgrasymo pajėgumų nei mūsų regione, nei tos pačios Ukrainos atžvilgiu“, – dėstė A.Kubilius.
Pasak europarlamentaro, Vakarų atsakas šiandien turi būti aiškus – tokias klaidas reikia taisyti.
„Mes tą suprantame, bet tą supratimą reikia perduoti Vakarams, ir čia geriausias dalykas yra pradėti nuo raginimo įsivertinti savo pačių klaidas. Mano manymu, to dar nėra padaryta“, – svarstė A.Kubilius.
S.Skvernelis savo ruožtu teigė, kad šį glumina kai kurių valstybių požiūris į šiandieninę situaciją Ukrainoje.
„Atrodė, kad jau po tos agresijos Ukrainoje, po karo nusikaltimų, turbūt kitokios nuomonės negali būti. Bet mes matome tam tikrą nuovargį, karui trunkant vis ilgesnį laikotarpį, atsiranda tokių keistų, nesuprantamų, žeminančių siūlymų dėl taikos kažką paaukoti, o geriausia paaukoti taigi ne save, savo resursus, gerovę, dujas ar elektrą, o paaukoti ukrainiečių vaikus, senelius, motinas ir karius.
Ir dar būtų gerai paaukoti gabalą žemės. Tai man labiausiai keista, kad Vakarų lyderiai, atrodo, išsilavinę žmonės, istorijos vadovėlius paskaitę, mes turime 1938–1940 metų klasiką, kai Hitleriui buvo sakoma „imkit gabaliuką, bet jis daugiau nelies“, ir tas avantiūras, neturėdamas net pajėgumų, darė, ir Vakarų toks susitaikėliškas mentalitetas privedė prie didžiulės tragedijos ir Antrojo pasaulinio karo“, – lygino parlamentaras.
Pasak S.Skvernelio, su tokiais režimais, kaip Rusijos, galima kovoti tik vienu būdu – pačiu kovojimu.
„Jeigu tik tu neparodai jėgos arba parodai silpnybę, jie tuo ir pasinaudos, ir darys tai avantiūriškai, net neturėdami pajėgumų. Ir tas pasakymas, kad Rusija dabar susilpnėjo ir nedarys avantiūrinių žingsnių – darys. Jei Vakarai leis, tai tą ir darys“, – aiškino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.
A.Kubilius pridūrė, kad Vakarų vienybės susilpnėjimą galėjo lemti ir tai, jog prie tokios Rusijos, kokia ši yra dabar, Europa per daugelį metų jau spėjo priprasti.
„Mano manymu, Putinas per 20 metų labai sąmoningai siekė įtikinti Vakarus, kad Rusija yra specialus atvejis – pusiau laukinis, pavojingas kraštas su atomine bomba rankose, niekad ten nebus demokratijos, ir prisitaikykite prie Rusijos, kokia ji yra.
Ir kai kurie Vakaruose tą priėmė kaip duotybę, ir tokiu atveju, nematydami, kad Rusija gali būti kitokia, galvoja, kad vis tiek Rusija bus Europos žemyne, reikia su tuo kažkaip gyventi.
Tai kaip gyventi – prisitaikyti, palaikyti dialogą, paglostyti, nenervinti. Tai tada galbūt iš tikrųjų reikia neduoti ginklų Ukrainai, gelbėti veidą“, – aiškino europarlamentaras.
Pasak jo, visiškai nekeista, kad Europos vienybė susilpnėjo.
„Man visiškai nekeista, kad pradžioje buvo vienybės, entuziazmo, kad padėsim Ukrainai, o po to pradėjo viskas pradėjo grįžti prie business as usual (kaip įprasta (angl.), man tai visiškai buvo aišku, kad taip gali judėti reikalai, tai pradėjome kelti klausimą, ką mums su tuo daryti.
Tada sugalvojome, kad reikia kurti parlamentarų tinklą, dabar jau ten apie 300 Seimo narių įvairių frakcijų. Yra europiečių, amerikiečių, ir formulavome taip, kad šiame kare yra du frontai: vienas yra tikras karinis frontas Ukrainoje, kur mums reikia padėti, o kitas frontas yra Vakarų sostinės, ir čia yra mūsų politinio darbo frontas“, – pasakojo A.Kubilius.
S.Skvernelis: įžvelgiu labai blogas tendencijas
S.Skvernelio manymu, kai kurios Europos valstybės vis dar bijo paaukoti savo interesus ir naudą dėl to, kad Ukraina galiausiai laimėtų karą.
„Kad Ukraina gali laimėti, tas optimizmas mums reikalingas, bet jei pažiūrėtumėm į ekspertus, kurie yra kariavę, uostę parako, situacija yra labai sudėtinga. Ukrainiečiams be realios pagalbos tikrai nėra jokių šansų laimėti. <...>
Taip elgtis, kaip elgiamasi dabar, aš matau labai blogas tendencijas. Jiems negresia okupacija, o mes visi esame tą patyrę“, – kalbėjo ekspremjeras.
Jis pabrėžė, kad būtent visuomenė privertė kai kurias Europos sostines ir jų valdžias reaguoti į prasidėjusią Rusijos agresiją Ukrainoje.
Visgi A.Kubilius pažymėjo, jog didžiausia parama karo kamuojamai valstybei šiuo metu yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), tad Europai būtina radikaliai keisti savo poziciją.
„Ką mes esame suskaičiavę su Ukrainos ir mūsų ekspertais, yra keli paprasti skaičiai: per dieną Ukraina praranda arba išnaudoja ginkluotės už 400 milijonų eurų. Iki amerikiečių sprendimo skirti 40 milijardų, visas Vakarų pažadas buvo apie 10 milijardų ginkluotės, ir buvo grynai realizuota apie 5–6 milijardus.
Jei skaičiuojame, kad 400 milijonų per dieną yra išnaudojama arba prarandama mūšiuose, per metus tos ginkluotės reikia už 100 arba 120 milijardų eurų. Amerikiečiai, skirdami 40 milijardų, galima tikėtis, kad jie artėja prie pusės sumos.
Europos Sąjunga skyrė bendrai per taikos palaikymo instrumentą 2 milijardus, šalys narės dar kažkiek, bet tai yra visiškai ne tos apimties skaičiai“, – svarstė europarlamentaras.
