Numatomą lūžį kare, anot jų, įrodo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimų sąjungininkų Europoje paieškos bei jų raginimai „nežeminti Rusijos“.
Karui Ukrainoje besitęsiant jau daugiau nei 100 dienų, karybos ekspertai įvertino dabartinę invazijos eigą bei naujausias prognozes dėl karo pabaigos.
Kijevo apšaudymas – aiškus ženklas
Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis teigė manantis, kad stipriausios per kelias savaites Kijevo apšaudymas susijęs su Kremliaus suvokimu, kad artėja lūžio momentas kare, bei su Maskvos bandymu tam užkirsti kelią.
„Rusai bando reaguoti į tai, kad Vakarai Ukrainos kovotojams suteikė ypatingai galingą ginkluotę, kurios jiems trūksta – „HIMARS“ sistemas ir kitą ginkluotę.
Rusijos pusė mato grėsmę, jog kai ukrainiečiai gaus šią netiesioginės ugnies poveikio ginkluotę, rusai ne tik nebegalės užkariauti daugiau teritorijų, bet gali prarasti ir tai, ką jau yra užkariavę Donbase.
Dėl to jie sunerimę, ir ne tik apšaudo Kijevą, bet ir per diplomatinius kanalus spaudžia įmanomus savo sąjungininkus, tokius kaip Vokietija su Olafu Scholzu bei Prancūzija su Emmanueliu Macronu, kuris aiškina, kad reikia, jog Rusija „išsaugotų savo veidą“. Rusija randa netiesioginių sąjungininkų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V.Malinionis.
Teritorijas atkovoja
Savo ruožtu karybos ekspertas Darius Antanaitis pastebėjo, kad Kremlius, atakuodamas Kijevą, mėgina sukelti grėsmę ir užsienio pareigūnams, vėl dirbantiems Ukrainos sostinėje.
„Į Kijevą sugrįžo labai daug ambasadų, todėl Kijevo apšaudymas – ne tik Ukrainos sostinės apšaudymas, bet taip pat keliama grėsmė užsienio ambasadoms. Rusai būtent tai ir daro – jie nori sukelti kuo daugiau grėsmės užsienio ambasadoms, ir tai, ko gero, yra susiję su karine pagalba Ukrainai“, – lrytas.lt sakė D.Antanaitis.
Ar iš tiesų užsienio valstybės išsigąsta tokių Kremliaus grasinimų, anot D.Antanaičio, iki galo neaišku – apie ginklų tiekimą Ukrainai stengiamasi viešai kalbėti kuo mažiau.
„Nežinome, ar ginklai pasiekia ukrainiečius, nes vis dėlto tai yra įslaptinta informacija, kurią taip pat galėtų sužinoti rusai. Vis dėlto, matome, kad ukrainiečiai po truputį atkovoja savo teritorijas, nuvijo Rusijos laivyną 100 kilometrų nuo savo krantų – tai rodo, kad kažkokias priemones vis dėlto ukrainiečiai gauna“, – pastebėjo D.Antanaitis.
Be to, net jeigu tam tikros valstybės ukrainiečiams pažada ginkluotę, tą pačią akimirką kovoje ji nepanaudojama – užtrunka ir tiekimas, ir ukrainiečių apmokymai, kaip ja naudotis.
„Iš viešų šaltinių galime pamatyti, kad ukrainiečiai ginasi sėkmingai, rusai, panašu, išsieikvoja pakankamai, tai rodo, kad rusų puolimas po truputį lėtėja – jau atsiranda momentas, kai rusai nebus pajėgūs judėti į priekį ir privalės sustoti ir apsikasti“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Lemiamas veiksnys
Būtent ilgojo nuotolio raketų ugnies sistemų tiekimas Ukrainai, kurį žada JAV ir Jungtinė Karalystė, būtų lemiamas veiksnys, pakeisiantis Rusijos invazijos Ukrainoje eigą, įsitikinęs V.Malinionis..
Praėjusią savaitę JAV paskelbė, kad perduos Ukrainai didelio judrumo artilerijos raketų sistemas „HIMARS“ , o pirmadienį Jungtinė Karalystė pranešė seksianti JAV pavyzdžiu.
„Šis karas – daugiau artilerijos ir netiesioginės ugnies karas, todėl ta pusė, kuri turi toliau pasiekiančią, galingesnę artileriją, turi didelį pranašumą. Šiai dienai tai yra lemiamas veiksnys. Užtat Rusija ir primena, kad „mes galime jus pasiekti ir Kijeve, turite įsiklausyti, ką mes šnekam“, – nurodė V.Malinionis.
Jo teigimu, Ukrainai gavus ilgo nuotolio sistemas, Rusijos turėtas pranašumas kare išnyks.
„Ukrainos sausumos pajėgos yra pajėgios kovoti su rusų sausumos pajėgomis, nes rusų pajėgos yra nemotyvuotos ir prastai logistiškai aprūpintos. Vienintelis pranašumas šiai dienai, kodėl rusai gebėjo užkovoti tam tikras teritorijas – netiesioginės ugnies pranašumas. Dabar, kai Ukraina gaus netiesioginės ugnies priemones, jas įsisavins ir pradės naudoti, Rusijos pranašumas dings“, – įsitikinęs atsargos pulkininkas.
Persilaužimo metas
V.Malinionio nuomone, Ukrainos prezidento patarėjo Oleksijaus Arestovičiaus apmąstymai, kad persilaužimas fronte galėtų įvykti liepos gale – rugpjūtį, ir yra susijęs su vakarietiška ginkluote, kuria ukrainiečiai tokiu metu jau galėtų būti išmokę naudotis.
Karybos ekspertas D.Antanaitis taip pat teigė manantis, kad tikėtis persilaužimo – verta, vis dėlto, karas yra labai permainingas, o Rusija dar gali panaudoti užslėptų kozirių.
„Tie du mėnesiai (liepa ir rugpjūtis – aut.past.) yra sausiausi mėnesiai, su ilgiausiu dienos meto laiku – tai reiškia, kad nereikia naktinio matymo prietaisų, dienos metu ilgiau gali kovoti.
Taip pat galima daryti prielaidą, kad būtent tuo laiku ukrainiečiai gaus ne tik ginklus, bet ir bus apmokyti jais naudotis, bus pasiruošę toliau tęsti kovą“, – pabrėžė D.Antanaitis.
„Tikėtis persilaužimo visą laiką verta, bet karas yra labai permainingas dalykas, ir niekada nežinai, kas atsitiks po akimirkos – ar prie rusų prisijungs kokie nors sąjunginai, ar rusai paskelbs visuotinę mobilizaciją“, – neatmetė jis.
Kokios Ukrainos teritorijos užimtos?
V.Malinionio žiniomis, dabar rusų okupantai yra užėmę apie 20 proc. visos Ukrainos teritorijos – perimetrą Donbase nuo Charkovo iki Chersono, ir Krymą.
„Aršiausi mūšiai vyksta Severodonecke, kaip ir vyko jau kelias savaites. Apie pusę Severodonecko Rusija yra okupavusi, bet ukrainiečiams pavyko išlaikyti kitą pusę. Dabar pagrindinės kovos vyksta ten“, – nurodė V.Malinionis.
Visgi, ir Donbase rusams nesiseka taip, kaip jie tikėjosi: „Didelių proveržių neįvyko, rusai tam tikras teritorijas užėmė, bet tam tikras teritorijas ukrainiečiai atsikovojo“.
Tuo metu D.Antanaitis pastebi, kad užimtos ir kontroliuojamos teritorijos – skirtingi dalykai.
„Kiek užimta teritorijos yra vienas dalykas, bet kiek tiksliai jos rusai gali kontroliuoti jau yra kita. Nes tose teritorijose, kurias rusai lyg ir užėmė, veikia ukrainiečių partizanai, o tai reiškia, kad rusai kontroliuoti teritorijos negali.
Manau, kad ukrainiečiams atkovoti užimtas teritorijas bus ypatingai sunku, kadangi rusai apsikasa, įsikasa į žemę tam, kad ukrainiečiai negalėtų pereiti į kontrpuolimą“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Antrasis karo etapas – kitoks
Prieš daugiau nei 100 dienų invaziją Ukrainoje pradėjusi Rusija kovo pabaigoje atsitraukė nuo Kijevo regiono ir visas savo pajėgas sutelkė šalies rytuose – taip prasidėjo vadinamasis antras karo etapas.
D.Antanaitis pastebi, kad per šį laiką nuo antrojo etapo pradžios Rusijos tikslas išliko toks pats – užimti Donbasą ir tęsti Odesos uosto blokadą.
„Panašu, kad rusai gerokai sumažino savo ambicijas – ne dėl to, kad negalėtų fiziškai, bet jie finansiškai negali judėti į priekį. Dabar jie užsiima programa minimum – užimti Donecko ir Luhansko apskričių administracines ribas ir ten įsitvirtinti. Ir, ko gero, tada jie sutiks eiti į derybas, bet vis dar su savo sąlygomis“, – svarstė karybos ekspertas.
V.Malinionis savo ruožtu pastebi, kad antrojo etapo metu rusų okupantai atlieka „kiliminį bombardavimą“ – subombarduoja ištisus kvartalus, priverčia atsitraukti besiginančias ukrainiečių pajėgas, ir tada užiminėja „išvalytas“ teritorijas.
„Antras etapas pasižymi tuo, kad dabar atsirado vienas operacijos vadas – buvo A.Dvornikovas, jį nuėmė, dabar yra kitas. Tai rodo, kad jie nepajėgė efektyviai veikti. Pačioje karo pradžioje vieno vado nebuvo – buvo keli vadai, jie pešėsi dėl resursų iš Maskvos.
Dabar, kai jiems nepavyko pirmas etapas, jie užsibrėžė tikslą užkariauti visą Donbaso regioną. Perėjo prie taktikos, kad prieš įvesdami sausumos pajėgas, jie atlieka „kiliminį bombardavimą“ netiesiogine ugnimi, griauna ištisus kvartalus, miestus, ir tik tada, kai atlieka keletą tų vietovių išsprogdinimų, bando įvedinėti savo sausumos pajėgas. Dabar tai matome Severodonecke, jie bombarduoja Lisičanską“, – nurodė V.Malinionis.
Karo pabaiga – dar šiemet?
Nepaisant to, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas svarsto, kad karas gali baigtis dar šiais metais.
„Jeigu ukrainiečiams labai gerai seksis ir jeigu Vakarų valstybės ir toliau rems ukrainiečius, injekcijos ginklais nebus vienkartinės, bet didės, tada ukrainiečiai turi šansą. Jeigu rusai kažkokių fokusų nepadarys“, – įvertino V.Malinionis.
Tiesa, D.Antanaitis taikos sutarties tarp Rusijos ir Ukrainos artimiausiu metu nemato.
„Logiškai mąstant, karo pabaigą apibrėžia taikos sutartis. Taikos sutartis reiškia, kad kažkas kažką praranda, kažkas kažką gauna. Tai ką praranda rusai? Ukrainiečių pusei svarbiausia atsiimti visas savo teritorijas, bet ar rusai su tuo susitaikys? Labai abejoju. Jeigu jie bus nustumti už Ukrainos ribų, tai dar nereiškia, kad rusai sutiks eiti į taikos derybas“, – pastebėjo D.Antanaitis.
