Europa atsidūrė ant sukrėtimų slenksčio: ypatingai svarbus lyderių vizitas Kijeve kelia ir klausimų

Europa stovi ant lemtingų geopolitinių permainų ir sukrėtimų slenksčio.

 Bet kokiu atveju nesvarbu, kokia linkme pasisuktų Vakarų ir Rusijos kaktomuša dėl Ukrainos, akivaizdu, kad karas bus vis dramatiškesnis.<br> lrytas.lt montažas.
 Bet kokiu atveju nesvarbu, kokia linkme pasisuktų Vakarų ir Rusijos kaktomuša dėl Ukrainos, akivaizdu, kad karas bus vis dramatiškesnis.<br> lrytas.lt montažas.
E. Macronas.<br>AP/Scanpix nuotr.
E. Macronas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Mario Draghi.<br>AP/Scanpix nuotr.
Mario Draghi.<br>AP/Scanpix nuotr.
Olafas Scholzas.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
Olafas Scholzas.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 16, 2022, 6:57 AM

Per jį vis tiek teks žengti, o mėginimai šį žingsnį atidėti nieko nepakeis. Taigi būtina turėti kuo aiškesnį veiksmų planą, o ne bėgti įvykiams iš paskos, ypač tokiems, kurie primetami piktos priešiškos valios.

Tai galima konstatuoti žvelgiant į globalinės krizės, besisukančios apie karą Ukrainoje, perspektyvą.

Šiandien Kijevą turi aplankyti išskirtinė užsienio svečių delegacija – Vokietijos kancleris O.Scholzas, Prancūzijos prezidentas E.Macronas ir Italijos premjeras M.Draghi.

Savaime suprantama, pasipylė spėlionės, ką šis vizitas reiškia ir ką jis duos.

Nieko nuostabaus. Vakaruose (ir didžiosiose Europos sostinėse, ir Vašingtone) pastaruoju metu garsėja balsai tų, kurie ragina kuo greičiau sustabdyti karą, kad būtų išvengta tolesnės jo eskalacijos iki atviro Rusijos iri Vakarų susidūrimo.

Šio požiūrio šalininkai tvirtina, kad tai pasiekti galima tik suteikiant Kremliaus režimui bei jo vedliui V.Putinui tokias nuolaidas, kurios padėtų ir jam „išsaugoti veidą“. Tos nuolaidos – kokios nors Rusijos užgrobtos Ukrainos teritorijos dalies pripažinimas jos nuosavybe kokiu nors šiek tiek diplomatiškai papudruotu būdu, visų ar dalies naujų sankcijų atšaukimas ar jų sustabdymas.

Būtent Berlyne, Paryžiuje ir Romoje tokie balsai skamba ypač garsiai.

Šio požiūrio kritikai nurodo, kad tokį garsėjantį chorą lemia ne viena priežastis. Tai ir didelės dalies Vakarų elito nenoras nulipti nuo ekonominių bei finansinių santykių su Kremliaus režimu adatos, ir vakariečių baimė stoti į atvirą konfliktą su bet kuo, jau nekalbant apie karą su Rusija.

Maža to, ėmė garsėti spėlionės, kad didžiosios ir senosios Vakarų Europos valstybės bijo naujų geopolitinių konfigūracijų tuo atveju, jei Rusijos režimas patirtų pralaimėjimą Ukrainoje. Esą pirmiausia prancūzai ir vokiečiai baiminasi, kad tokiu atveju Europoje vadžias perimtų Vidurio ir Rytų Europos šalių, britų ir amerikiečių aljansas.

Tokį aljansą kurti ragina ir balsai kai kuriose galimose jo narėse – tvirtinama, kad senosios Europos politika bankrutavo, o tolesnis delsimas pakilti į žūtbūtinę kovą su Kremliumi mirtinai pavojingas visiems. Taigi esą tie, kurie nori kovoti, tesivienija.

Štai kodėl trijų Europos šalių lyderių vizitas į Kijevą apaugo spėlionėmis, jog ši trijulė bandys prispausti Ukrainos prezidentą V.Zelenskį, kad jis padarytų nuolaidų Maskvai.

Apie tai viešai kalbėjo, pavyzdžiui, Lenkijos, esančios viena karščiausių Ukrainos rėmėjų, prezidentas A.Duda. Pasak jo, nei Lenkijai, nei juolab Ukrainai toks spaudimas ar siūlymai pasiduoti absoliučiai nepriimtini, kaip ir Europos didžiųjų mėginimai tartis su Maskva už Kijevo ir jo ištikimiausių rėmėjų nugaros.

Vis dėlto sunku patikėti, kad trys minėti politikai elgtųsi taip primityviai, kaip nuogąstaujama. Ko gero, šis vizitas kaip tik gali būti skirtas parodyti, kad kalbos apie Ukrainos išdavimą neturi tvirto pagrindo, o Berlynas, Paryžius ir Roma kaip tik remia jos kovą bei siekius gauti kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą. Jį suteikti jau paragino ir Europos Parlamentas, ir Europos Komisijos vadovybė.

Bet esminis dalykas yra ne kokie pareiškimai skambės šiandien Kijeve ar kitose Europos sostinėse, o tai, kas vyksta ir vyks ant žemės, karo lauke. Tai nurodo ir „paliaubų“ šalininkai, pagrįstai teigdami, kad Rusija bent jau Donbase juda į priekį ir greičiausiai ten pasieks savo pagrindinius tikslus – sutriuškinti ar bent kuo labiau sudaužyti pajėgiausius Ukrainos dalinius, užimti visas Donecko ir Luhansko sritis, sujungti okupuotus šalies rytus su pietumis ir Krymu.

Rusijos pajėgos baigia užimti šiauriausią fronto tašką, Sjeverodonecką Luhansko srityje.

V.Zelenskis mūšį dėl šio miesto yra dramatiškai pavadinęs ne tik pačiu žiauriausiu, bet ir lemiamu dabar vykstančios karo fazės mūšiu. Panašu, kad Sjeverodonecke Ukrainos laukia panašus pralaimėjimas kaip Mariupolyje.

Sukūręs placdarmą Ukrainos rytuose ir pietuose Kremlius rengtųsi naujam puolimui į pietus, Odesą, siektų atkovoti Charkovo, o gal net Kijevo sritis, raketomis toliau griautų visą šalį.

Tiesa, amerikiečių ir britų žvalgybų teigimu, Rusija neturi pajėgų užimti visą šalį ar kur kas daugiau, nei jos dabar planuojamos okupuoti teritorijos. Juolab kad Ukrainos kariuomenė sėkmingai kontratakuoja kai kuriomis kryptimis.

Bet nei naujos Vakarų sankcijos Maskvai, nei ginkluotė Kijevui taip ir netapo tokiais veiksniais, kurie pagaliau sustabdytų Rusijos pajėgas, jau nekalbant apie sutriuškinimą ir išvijimą iš visos Ukrainos teritorijos. O priežastis paprasta – tiek ginklų, tiek sankcijų yra per mažai, be to, vis vėluojama.

Žodžiu, vis realesnė perspektyva, kad Rusija, apsikasusi užimtoje Ukrainos dalyje, likusią gali tiesiog sugriauti fiziškai, ekonomiškai ir politiškai. O tai yra ir bus pagrindinis Kremliaus režimo tikslas. Jį sugriauti gali tik daug intensyvesnė Vakarų karinė bei ekonominė parama Ukrainai bei spaudimas Rusijai.

Delsimas ar mėginimai padaryti pauzę kainuoja ir kainuos vis daugiau – ne tik Ukrainai.

Bet kokiu atveju nesvarbu, kokia linkme pasisuktų Vakarų ir Rusijos kaktomuša dėl Ukrainos, akivaizdu, kad karas bus vis dramatiškesnis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.