Klaipėdos politikai sovietinių karių skulptūras, kalaviją ir žvaigždę siūlo Grūto parkui

Klaipėdiečiai vangiai reagavo į savivaldybės pastangas sužinoti jų nuomonę dėl prie Skulptūrų parko prigludusio memorialo žuvusiems sovietiniams kariams likimo – apklausoje dalyvavo apie 5000 miestiečių. Galutinį sprendimą kitą savaitę priims uostamiesčio politikai.

Memorialas Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiems kariams Klaipėdoje. <br> G.Pilaičio nuotr.
Memorialas Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiems kariams Klaipėdoje. <br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdiečiai pareiškė įvairių nuomonių dėl memorialo Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems kariams.  <br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdiečiai pareiškė įvairių nuomonių dėl memorialo Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems kariams.  <br> G.Pilaičio nuotr.
 Skulptūrinę kompoziciją "Kariai" siūloma pašalinti.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Skulptūrinę kompoziciją "Kariai" siūloma pašalinti.<br> G.Pilaičio nuotr.
Kalavijas - ryškiausias memorialo akcentas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Kalavijas - ryškiausias memorialo akcentas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Paminklinė sienutė su žuvusiųjų pavardėmis. <br> G.Pilaičio nuotr.
Paminklinė sienutė su žuvusiųjų pavardėmis. <br> G.Pilaičio nuotr.
 "Kariai". Skulptorius R.Daugintis.<br> G.Pilaičio nuotr.
 "Kariai". Skulptorius R.Daugintis.<br> G.Pilaičio nuotr.
Granito žvaiždėje sumontuotas dujų įtaisas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Granito žvaiždėje sumontuotas dujų įtaisas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Pergalės dienos minėjimas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Pergalės dienos minėjimas.<br> G.Pilaičio nuotr.
„Kalavijas“. Skulptorius J.Vertulis.<br> G.Pilaičio nuotr.
„Kalavijas“. Skulptorius J.Vertulis.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Paminklinė lenta.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Paminklinė lenta.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Paminklinėje lentoje - poetės S.Nėries žodžiai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Paminklinėje lentoje - poetės S.Nėries žodžiai.<br> G.Pilaičio nuotr.
Paminklinėje lentoje – poetės S.Nėries žodžiai.<br> G.Pilaičio nuotr.
Paminklinėje lentoje – poetės S.Nėries žodžiai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prisiminti ir fašistinių lagerių kaliniai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prisiminti ir fašistinių lagerių kaliniai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos karių kapinės.1957.<br>Lietuvos centrinio archyvo nuotr. 
 Klaipėdos karių kapinės.1957.<br>Lietuvos centrinio archyvo nuotr. 
Karių kapinės po pirmosios rekonstrukcijos.<br> Klaipėdos apskrities bibliotekos archyvas.
Karių kapinės po pirmosios rekonstrukcijos.<br> Klaipėdos apskrities bibliotekos archyvas.
Klaipėdos karių kapinės. P.Šadausko projektas.<br> B.Aleknavičiaus nuotr.
Klaipėdos karių kapinės. P.Šadausko projektas.<br> B.Aleknavičiaus nuotr.
 Pergalės dienos minėjimas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Pergalės dienos minėjimas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Pergalės dienos minėjimas. <br> G.Pilaičio nuotr.
Pergalės dienos minėjimas. <br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdiečiai reiškė įvairių nuomonių dėl sovietinio paveldo.  <br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdiečiai reiškė įvairių nuomonių dėl sovietinio paveldo.  <br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdiečiai reiškė įvairių nuomonių dėl sovietinio paveldo.  <br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdiečiai reiškė įvairių nuomonių dėl sovietinio paveldo.  <br> G.Pilaičio nuotr.
 Memorialas Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiems kariams. P.Šadausko projektas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Memorialas Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiems kariams. P.Šadausko projektas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

2022-06-16 16:06, atnaujinta 2022-06-16 17:15

Pašalinti bronzinių karių ir kitas skulptūras iš memorialo aikštės siūlo ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacija, įžvelgusi juose ryškių, nūdienai nepriimtinų sovietinės ideologijos ir propagandos atspalvių.

Ar reikia griauti paminklus?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, siekdamas išsiaiškinti visuomenės poziciją dėl memorialo sovietiniams kariams, inicijavo miestiečių apklausą. Buvo suformuluotas tik vienas klausimas: „Ar pritariate, Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo S.Daukanto gatvėje pertvarkymui, pašalinant su žuvusiųjų karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus, suteikiant aikštei naują architektūros kokybę?“.

Balsuoti galėjo visi pilnamečiai asmenys, deklaravę savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Palaikų perkėlimo ar paminklinių plokščių su karių pavardėmis demontavimo klausimo savivaldybės suburta ekspertų grupė nesvarstė – akcentuotas pagarbus ir išmintingas elgesys karo aukoms.

Ekspertai siūlė memorialą partvarkyti atsisakant totalitarinio militarizmo estetikos, sovietinės propagandos simbolių ir raiškos priemonių – bronzinės karių skulptūros, kardo, penkiakampės žvaigždės-aukuro, kuriame anksčiau ruseno vadinamoji amžinoj ugnis, plokščių su užrašais.

Memorialo teritorijoje palaidoti Sovietų sąjungo kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. Atminimo plokštėse įrašytos 694 karių pavardės.

Viską nuspręs miesto taryba

Klaipėdos savivaldybė taryba būtų privalėjusi svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jeigu savo nuomonę būtų pareiškę ne mažiau kaip 10 proc. miesto gyventojų (apie 13,5 tūkst. žmonių), galinčių dalyvauti apklausoje. Jų balsai – tik patariamojo pobūdžio.

Paaiškėjo, jog klaipėdiečiai buvo vangūs balsuojant internetu ir savo nuomonę išreiškiant raštu savivaldybėje. Apklausoje dalyvavo iki 5000 žmonių – vos 4 procentai visų tokiose apklausose turinčių teisę dalyvauti uostamiesčio gyventojų. Maždaug du trečdaliai respondentų pageidavo nukelti sovietinius paminklus.

„Apklausa įvyko, bet negaliu pasakyti, kad pavyko“, – klaipėdiečių abejingumą paminklų su sovietinės ideologijos ir propagandos atspalviais likimui Gedulo ir vilties dieną konstatavo iniciatorius V.Grubliauskas.

Meras tikisi, jog dėl sovietinių karių memorialo likimo bus apsispręsta kitą trečiadienį vyksiančiame miesto tarybos posėdyje. Ten politikai svarstys skulptūrų, kaip savivaldybei priklausančio turto, išbraukimo iš jos balanso klausimą: „Apie tai jau kalbėta, tendencijos aiškios, tarybos narių daugumos nuomonė taip pat“.

Dar nežinant miestiečių apklausos rezultatų, Klaipėdos savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams buvo pristatytas sprendimo dėl ilgalaikio materialiojo turto (sovietinių karių memorialo skulptūrų. paminklinių plokščių su užrašais) demontavimo ir nurašymo projektas.

Grūto parkui – nauji eksponatai

„Turtą sudaro du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas su rankeną puošiančia ąžuolo lapų girlianda. Kitą memorialo paminklą sudaro keturkampio plano raudono poliruoto granito postamentas ir bronzinė karių kompozicija – vienas su šalmu bei priglaustu prie kojų šautuvu, kitas, laikantis automatą ir vėliavą, o trečias – jūrininkas su virš galvos iškeltu automatu“, – savivaldybei nebereikalingus statinius vardijo Turto valdymo skyriaus patarėjos Genovaitė Paulikienė,

Nurašomo turto sąraše – rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys, bronzinės lentos su užrašais apie Klaipėdos išvadavimą, poetės Salomėjos Nėries eilėraščio posmu lietuvių ir rusų kalbomis. Dar viena plokštė su užrašu primena žuvusius ir mirusius fašistinių lagerių kalinius.

„Pastaroji plokštė atsirado šiame amžiuje, jos įrengimas, mūsų duomenimis, nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Jos tekstas niekaip nesusijęs su memorialo teritorijoje palaidotais kariais. Klaipėdos karo belaisvių stovykloje žuvę kaliniai palaidoti Vitės kapinėse“, – pažymėjo G. Paulikienė.

V.Grubliausko potvarkiu sudaryta darbo grupė, įvairiais aspektais vertinusi sovietinių karių memorialo būklę ir reikšmę, siūlė demontuotus kūrinius perkelti į Grūto parką. Jo savininkai esą sutinka juos priglausti.

Pasak G.Paulikienės, bet kuriuo atveju gyventojų balsai būtų buvę yra tiktai „rekomendacinio pobūdžio“. Taip pat kol kas dar neaišku, kada konkrečiai memorialo skulptūros bus demontuotos.

Kalavijas – militarizmo simbolis

Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška įžvelgė ir pozityvių, ir negatyvių, memorialo pertvarkymo pasekmių: „Tada šiai vietai būtų suteikta nauja kokybė išlaikant kapinėms būdingą rimtį ir pagarbą mirusiesiems. Neigiama pasekmė – galimas dalies miesto visuomenės nepritarimas sprendimui rų demontuoti skulptūras“.

V.Juška nepritaria socialiniuose tinkluose nuskambėjusioms mintims, jog pašalinus iš memorialo sovietinės stilistikos karių skulptūrą, nereikėtų demontuoti kitos – tarp betono plokščių įtaisyto kalavijo: „Memorialas buvo vertinamas in corpore – kaip vientisas sovietinės monomentaliosios skulptūros ir architektūros kompleksas. Tas kalavijas ir karių figūros iš esmės yra totalitarinio militarizmo estetikos pavyzdys“.

Paliktus vien tiktai kalaviją, pasak V.Juškos, reikėtų vertinti, o kokiu pagrindu jis ten buvo pastatytas, aiškintis kontekstus: „Tai ryškus ir labai svarbus visos kompozicijos sovietiniams kariams pagerbti elementas. Kardas aikštėje dominuoja savo dydžiu ir forma. Tai pažymėjo ir ekspertai“.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vyresnysis specialistai Laisvūnas Kavaliauskas irgi akcentavo memorialo skulptūrų sovietinės ideologinį atspalvį: „Jokių vertingųjų savybių nenustatėme“.

Karių skulptūroms, kalavijui ir penkiakampei žvaigždei demontuoti Klaipėdos savivaldybė strateginiame plane jau numatė iš savo biudžeto skirti daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Sovietinių karių kapavietė šalia senųjų miesto kapinių įrengta 1949 metais. Jau tada ji nebuvo laikoma apleistų vokiškų civilinių kapinių dalimi. Karių palaikai keliais etapais buvo perkelti iš Kristijono Donelaičio, Lietuvininkų aikščių, taip pat ir iš aplinkinių vietovių – Kuršių nerijos, Kairių, kitų vietovių.

Vietoj rūsčių karių – gedulo varpas?

Pirminis Klaipėdos karių kapinių vaizdas gerokai skyrėsi nuo dabartinio – aikštė su takais buvo kompaktiškesnė, centre stovėjo tipinio sovietmečio epochos siužeto betono paminklas, vaizdavęs priklaupusį raudonarmietį su vėliava. Karių kapai buvo išsidėstę puslankiu už paminklo.

Sovietmečiu vyko dvi karių memorialo rekonstrukcijos (1965–1966 ir 1973–1975). Tada į kapines perkelta daugiau Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių kareivių palaikų. Skulptūrų parkas atsirado vėliau.

Dabartinį vaizdą kapinės įgavo 1980 metais, kai pakraštyje iškilo skulptūrinė kompozicija „Kariai“. Kalavijas tarp dviejų skydų formos betono luitų buvo sukurtas ir sumontuotas anksčiau – 1975 metais.

Sovietinių karių memorialo Klaipėdoje projekto autoriai lietuviai – architektas Petras Šadauskas, skulptoriai Julius Vertulis ir Rimantas Daugintis.

Skulptūrų likimas aptartas ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijoje. Kai kurie architektai siūlė jas palikti kaip miesto istorijos artefaktą, bet dauguma buvo už tai, kad jas reikėtų pašalinti kaip okupacijos padarinį, sukuriant atnaujintą, neideologizuotą erdvę miesto centre.

Pažerta ir netikėtų idėjų – uostamiesčio architektų vadovas Mantas Daukšys siūlė automatus iškėlusių bronzinių karių rūsčiais veidais skulptūras išlydyti, o žaliavą panaudoti kilniems reikalams, pavyzdžiui, sukurti iš jos kitą, neutralų amžinojo poilsio vietos simbolį – gedulo ir atminimo varpą.

„Tuo būtų patenkintas iš rezistentų šeimos kilęs jau miręs šių skulptūrų autorius, nesižavėjęs savo kūriniu. Nereikia ir kardo, kurį kai kurie komentatoriai siūlė paguldyti. Niūrią, pilko betono ploštėmis išklotą aikštę apželdinkime žole“, – kalbėjo Skulptūrų parko tvarkymo projekto bendraautorius Kęstutis Mickevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą