Obeliskas prie Meno mokyklos buvo griaunamas pirmasis, nes jis neturėjo vertingų savybių, nebuvo įrašytas į kultūros paveldo registrą.
„Gavome Kultūros paveldo departamento pritarimą, todėl jį pirmą ir išmontuojame.
Kiti keturi objektai – senosiose kapinėse, Igliškėliuose ir Sasnavoje – yra kultūros paveldo apsaugos registre, pripažinti, jog turi vertingų savybių. Mes jų judinti negalime, kol jie nėra išregistruoti“, – prieš du mėnesius kalbėjo Marijampolės administracijos direktorius Karolis Podolskis.
Trečiadienį besilankantieji senosiose miesto kapinėse, kuriose ilsisi ne tik civiliai, bet ir Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai, Pirmajame pasauliniame kare žuvę vokiečių kariai, vienuoliai, kunigai, rašytoja Žemaitė ir daug kitų Sūduvos krašto šviesuolių, pastebėjo, jog prie sovietų karių paminklo triūsia darbininkai.
Apie šiuos darbus viešai iš anksto nebuvo skelbiama, kaip ir balandžio mėnesį, išmontuojant obeliską prie Meno mokyklos.
Marijampoliečiai spėliojo, gal buvo baiminamasi kokių nors incidentų?
Tačiau vos keli atsitiktiniai praeiviai stabtelėdavo pasižiūrėti, kaip pamažu nyksta sovietinis palikimas, niekas nesipiktino, pretenzijų garsiai nereiškė.
Marijampolės savivaldybės atstovai ne kartą akcentavo, jog palaidotų karių kapai liks kaip buvę, dėl to nekyla jokių problemų.
Marijampolės savivaldybės Architektūros ir planavimo skyriaus vedėjas Arvydas Bekeris teigė, jog per du mėnesius išsisprendė ir senosiose miesto kapinėse kelis dešimtmečius stovėjusio sovietų kario paminklo, esą turėjusių vertingų savybių, likimas: „Nuspręsta, jog vertingų savybių nėra, todėl galima griauti“.
Galimas daiktas, jog pastarasis paminklas – priklaupęs karys su šalmu ir vėliava rankoje – buvo padarytas pagal skulptoriaus Broniaus Pundziaus šabloną.
Sovietmečiu tokių betoninių paminklų buvo pristatyta visoje Lietuvoje.
